Alvitas – kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, pusiaukelėje tarp Vilkaviškio ir Virbalio (po 7 km nuo abiejų miestų), prie plento A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas . Seniūnaitijos centras. Stovi nauja Alvito šv. Onos bažnyčia (pašventinta 2020 m.), biblioteka, bendruomenės namai. Išlikęs buvusios spirito varyklos pastatų kompleksas. Alvito paštas (LT-70057) ir Alvito pagrindinė mokykla įsikūrusi į rytus nuo Alvito esančiuose Maldėnuose. Alvito geležinkelio stotelė yra už 4 km į šiaurės vakarus, Jonaičiuose.
Kaime telkšo Alvito ežeras, teka Širvintos upė, piečiau miestelio į ją įteka Brideikis.
== Etimologija ==
XVII a. minimas kaimas vardu Paširvintys, taip vadintas iki XVII a. pabaigos. Dabartinis Alvito vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo šalia telkšančio bendravardžio ežero. Be to, istoriniai dokumentai byloja, kad dvaras vienu metu priklausęs vokiečiui Halwitui.
== Istorija ==
Paširvinčio dvarą nuo 1561 m. valdė karalienė Bona Sforca. Alvitas minimas 1590 m. Lietuvos Metrikoje ir priklausė Paširvinčio dvarui. 1615 m. pastatyta medinė, 1824 m. – mūrinė bažnyčia. 1650 m. minimas miestelis, didelės seniūnijos centras. 1685 m. pastatyta parapinė mokykla, nuo 1945 m. pradinė, nuo 1949 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. pagrindinė.
1688 m. miesteliui suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. XVIII a. 2-ojoje pusėje šalia Alvito kaimo Alytaus ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas įkūrė dvarą. 1824 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, per I pasaulinį karą apgriauta, 1944 m. susprogdinta. Spaudos draudimo laikais Alvite ir apylinkėse buvo platinamos lietuviškos knygos, laikraščiai, mokomi vaikai. Apie 1880 m. susikūrė lietuvių choras. XIX a. prie dvaro įsteigta plytinė, spirito varykla, žemės ūkio padargų gamyklėlė, per I pasaulinį karą sugriauta, 1918 m. atstatyta. XIX a. pabaigoje Alvitas buvo kaimas ir palivarkas Vilkaviškio apskrityje, valsčiaus centras.
1930 m. pastatyta pieninė. II pasaulinio karo metu sudegė mokykla. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Alvito 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės savanoriams atminti savanorio kapitono V. Tarasonio iniciatyva iš visuomenės surinktų lėšų buvo pastatytas paminklas ir skirtas žemės plotas savanorių laidojimui, kur palaidota 15 Alvito krašto didvyrių.
2007 m. patvirtintas Alvito herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Patunkiškiai (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Giedriai (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Keturkaimis (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Bobiai (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Kybartai (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Žalioji (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Pajevonys (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Augalai (2024, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Mažučiai (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Alvitas (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Inkilai (2017, Ukmergės rajono savivaldybė)
Lailūnai (2012, Rokiškio rajono savivaldybė)
Purvėnai (2012, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Beržai (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Našiūnai (2021, Vilniaus rajono savivaldybė)
Bartkuškis (2012, Širvintų rajono savivaldybė)
Pakisys (2013, Šilalės rajono savivaldybė)
Alaušai (2019, Utenos rajono savivaldybė)
Vencloviškiai (2013, Jurbarko rajono savivaldybė)
Mikniškiai (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Antazavės apylinkės nuo vandens bokšto
Salamiestis nuo vandens bokšto
Sužionys nuo vandens bokšto
Kurtuvėnų dvaro kiemas
Bijutiškis nuo vandens bokšto žiemą
Skverbai nuo vandens bokšto
Paluknys nuo naujojo vandens bokšto
Daukniūnai nuo vandens bokšto
Šilai nuo vandens bokšto
Sudeikių apylinkės nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
123 (Biržai-Pandėlys-Rokiškis)
5325 (Tolimėnai-Vyželiai-Nariūnai-Salakas)
4309 (Zibalai-Šešuolėliai I)
2106 (Kelmė-Noreišiai-Bubiai)
2413 (Antašava-Akmeniai)
3816 (Karčrūdė-Jankai-Baltrušiai)
1311 (Biržai-Užušiliai-Latveliai)
4725 (Semeliškės-Jokūbiškės)
1605 (Kepaliai-Gasčiūnai-Meškuičiai)
4226 (Usėnai-Natkiškiai-Griežpelkiai I)