
Alovė – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, 3 km į pietryčius nuo kelių 128 Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus ir 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė sankryžos. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi Alovės Švč. Trejybės bažnyčia (perstatyta 1802 m.), Alovės dvaras, veikia Alovės pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-64005).
== Etimologija ==
Manoma, kad Alovė – vandenvardinis vietovardis, kadangi gyvenvietei pavadinimą suteikė čia pratekantis Alovės upelis arba greta telkšantis Alovės ežeras. Dabartinė gyvenvietė įkurta 1970 m. susijungus Alovės miesteliui, Raudonosios Alovės ir Baltosios Alovės (arba tiesiog Alovės) kaimams. Šie kaimai nuo XIX a. taip vadinosi pagal dviejų skirtingų dvarininkų palivarkus – vieno trobesiai buvo baltos spalvos, kito (ant ežero kranto) – raudonos. Dabar telikusios palivarkų sienos.
Miestelio vardas daug kartų keitėsi: 1692 m. minima Holawa, XIX a. pradžioje Olawa, 1869–1914 m. Aleksandrava, 1911–1917 m. Alavė, nuo 1920 m. Alovė.
== Geografija ==
Pietuose telkšo Alovės ežeras, iš kurio ištekantis Alovės upelis (dešinysis Nemuno intakas) teka pro gyvenvietę. Anksčiau Alovę sudarė miestelis, Baltoji Alovė (arčiau kelio) ir Raudonoji Alovė (kitame ežero krante).
== Istorija ==
Vietovėje žmonių gyventa jau prieš 2000 metų.
Alovėje XV a. buvo įsikūrusi Ldk Alovės pilis ir Alovės dvaras, kuriame 1690 m. mirė iš Alovės kilęs Ldk kancleris Marcijonas Aleksandras Oginskis. 1697 m. čia jau buvo medinė bažnyčia. 1866 m. įsteigta pradinė mokykla. XIX a. Alovėje buvo kelios gyvenvietės – kaimas, palivarkas, bajorkaimis. Trakų apskrities Aleksandravos valsčiaus centras. Po 1863 m. vietovė pervadinta Aleksandrava.
XX a. tarpukariu buvo policijos nuovada, kurios viršininku dirbo Vincas Černiauskas gimęs 1896 m., kuris 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas ir išvežtas į Sibirą. Pokario metais apylinkėse veikė Dainavos apygardos, Dzūkų partizanų rinktinės partizanai.
Sovietmečiu buvo Alovės kolūkio centrinė gyvenvietė. 1955 m. prie buvusių dvaro rūmų rastas Alovės lobis. 1970 m. rugsėjo 30 d. Alovės miestelis sujungtas su Baltosios Alovės ir Raudonosios Alovės kaimais, o jungtinė gyvenvietė pavadinta Alovės kaimu – taip Alovė neteko miestelio statuso.
2008 m. patvirtintas Alovės herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Raižiai (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Zizėnai (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Švobiškės (2024, Alytaus rajono savivaldybė)
Pavartėnai (2021, Alytaus rajono savivaldybė)
Nemunaitis (2012, Alytaus rajono savivaldybė)
Padvariškiai (2023, Alytaus rajono savivaldybė)
Cibiliekai (2023, Alytaus rajono savivaldybė)
Atesninkai I (2023, Alytaus rajono savivaldybė)
Žagariai (2013, Alytaus rajono savivaldybė)
Tabalenka (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Dabikinė (2017, Akmenės rajono savivaldybė)
Šiauliai (2012, Širvintų rajono savivaldybė)
Šukaičiai (2012, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Šulininkai (2024, Trakų rajono savivaldybė)
Janušava (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Gorainiai (2012, Šilutės rajono savivaldybė)
Beržai (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Ąžuolų Būda (2012, Kazlų Rūdos savivaldybė)
Skilvioniai (2013, Joniškio rajono savivaldybė)
Ridelkalnis (2017, Jurbarko rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Ukmergė nuo vandens bokšto
Giedraičiai nuo vandens bokšto
Šiaudinių apylinkės nuo senojo vandens bokšto
Mindūnai nuo vandens bokšto
Gerkonių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Salos nuo vandens bokšto
Naujasodis nuo vandens bokšto
Panorama nuo Bilionių piliakalnio
Suviekas nuo vandens bokšto žiemą
Zaraso ežeras nuo apžvalgos rato
Atsitiktiniai kelių turai
2505 (Leipalingis-Kapčiamiestis-Kiauknoris)
2414 (Subačius-Raguvėlė)
171 (Bukiškis-Sudervė-Dūkštos)
4731 (Grigiškės-Dėdeliškės-Rykantai)
3050 (Upytė-Ėriškiai-Juodikoniai)
5230 (Paberžė-Barskūnai-Medžiukai)
3005 (Panevėžys-Skaistgiriai-Pušalotas)
3305 (Stakliškės-Butrimonys)
2607 (Mokolai-Šunskai-Tursučiai)
2009 (Mantviloniai-Plaktiniai-Paliepiai)