Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.
Akademija – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, Dotnuvėlės kairiajame krante, prie plento 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva . Akademijos seniūnaitija. Yra Lietuvos žemdirbystės institutas, žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademijos gimnazija, biblioteka, paštas (LT-58053), mokykla-darželis „Kaštonas“, koplyčia (priklauso Dotnuvos parapijai).
Akademijoje yra profesoriaus D. Rudzinsko ir Lietuvos žemdirbystės istorijos muziejai. Stovi paminklai D. Rudzinskui, tremtiniams agronomams, dekoratyvinis „Žiedas“ (skulptorius Robertas Antinis jaunesnysis), pažymėti nugriautos Akademijos šv. Povilo bažnyčios pamatai. Vietos kultūros centre gyvuoja liaudiška kapela, folkloro ansamblis „Seklyčia“, tautinių ir šiuolaikinių šokių kolektyvai.
XIX a. įkurtas 14 ha parkas, saugomas valstybės. Dvaro parke yra grafo H. Kreico kapas ir paminklas. 1968 m. užtvenkus upės vagą susidarė Akademijos tvenkinys.
=== Etimologija ===
1924–1945 m. Dotnuvos dvare veikė Žemės ūkio akademija, todėl prie jos išaugusią gyvenvietę imta vadinti Akademija. Gyvenvietė taip vadinama iki šiol, nors 1945 m. žemės ūkio akademija buvo perkelta prie Kauno, kur vėliau įkurtas dar vienas Akademijos miestelis.
== Istorija ==
Nuo XVI a. žinomas Dotnuvos dvaras, priklausęs Izakovskiams. 1911 m. P. Stolypino dvare įsteigta vidurinė žemės ūkio mokykla, 1911–1914 m. pastatyti centriniai mokyklos rūmai, mokytojų ir studentų gyvenamieji namai. 1919 m. dvare atidaryta žemės ūkio ir miškų mokykla, 1922–1927 m. žemės ūkio technikumas. 1922 m. čia įkurta pirmoji Lietuvoje augalų selekcijos stotis (įkūrėjas Dionizas Rudzinskas). 1924–1945 m. veikė Žemės ūkio akademija, prie jos išaugusią gyvenvietę imta vadinti Akademija. 1923 m. greta selekcijos stoties įkurta lauko bandymų, 1927–1939 m. augalų apsaugos stotis. 1938–1940 m. veikė sodininkystės ir daržininkystės stotis. 1944 m. vokiečiai susprogdino akademijos rūmus. 1946 m. akademija perkelta į Kauną, bet miestelio vardas išliko.
1925 m. tarp Akademijos ir dvaro rūmų per tvenkinio protaką nutiestas Dotnuvos dvaro tiltas (inžinerinio paveldo paminklas).
1923 m. 49 technikumo šaulių būrio nariai dalyvavo išvaduojant Klaipėdą. Šiam žygiui atminti 1928 m. parke pastatytas paminklas, išlikęs iki šiol. 1925 m. katalikams atiduota stačiatikių cerkvė, statyta Rusijos imperijos laikais. Sovietinės okupacijos metais (1963) Akademijos šv. Povilo bažnyčia nugriauta.
2020 m. prijungta Dotnuvos GS gyvenvietė.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Daukainiai (2020, Kėdainių rajono savivaldybė)
Okainiai (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Dotnuvos GS (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Vikaičiai (2019, Kėdainių rajono savivaldybė)
Sviliai (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Alksnėnai (2019, Kėdainių rajono savivaldybė)
Kėdainiai (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Tiskūnai (2019, Kėdainių rajono savivaldybė)
Mantviliškis (2019, Kėdainių rajono savivaldybė)
Lipliūnai (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Naujasis Daugėliškis (2019, Ignalinos rajono savivaldybė)
Mažaičiai (2022, Radviliškio rajono savivaldybė)
Žalioji (2021, Alytaus rajono savivaldybė)
Buivydžiai I (2017, Vilniaus rajono savivaldybė)
Zaviesiškis (2013, Anykščių rajono savivaldybė)
Biržai (2023, Biržų rajono savivaldybė)
Miežaičiai (2021, Radviliškio rajono savivaldybė)
Žvėrynas (2023, Vilniaus miesto savivaldybė)
Zasinyčiai (2023, Kupiškio rajono savivaldybė)
Pasertupis (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Vilnius nuo televizijos bokšto
Staškūniškis nuo vandens bokšto
Panorama nuo Aukuro kalno piliakalnio
Kreipšiai nuo vandens bokšto
Kirkilų apylinkės nuo apžvalgos bokšto
Spengla nuo vandens bokšto žiemą
Alanta nuo vandens bokšto žiemą
Alantos apylinkės nuo vandens bokšto
Imbrado apylinkės nuo vandens bokšto
Radviliškio geležinkelio stotis nuo pesčiųjų tilto
Atsitiktiniai kelių turai
4223 (Šilutė-Užliekniai)
2925 (Raudonpamūšis-Vienžindžiai-Vytartai)
4012 (Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai)
3911 (Šalčininkėliai-Stasylos-Čiužiakampis)
3804 (Lukšiai-Gerdžiūnai-Kriūkai)
1955 (Čekiškė-Langakiai-Pesliškės)
140 (Kaunas-Zapyškis-Šakiai)
144 (Jonava-Kėdainiai-Šeduva)
1310 (Nemunėlio Radviliškis-Pučiakalnė-Juozeliškiai)
2201 (Priekulė-Sakūčiai-Ventė)