Gyvenvietės informacija

Žvainiai

Imbarės seniūnija

Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojų skaičius (2021): 188

Apie kaimą

Žvainiai – kaimas šiaurinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, į pietus–pietvakarius nuo Salantų, kairiajame Salanto krante. Imbarės seniūnaitijos centras. Veikia Salantų kultūros centro Žvainių filialas, Lietuvos–Norvegijos žuvies apdorojimo įmonė „Nokvėja“ (įkūrėjai Raimondas Preibys ir Mortenas Sigurdas Ruundas), Imbarės bendruomenės Imbariečių draugija namai.
== Etimologija ==
Iš pradžių kaimas vadintas Jurgaičiais, o nuo 1926 m. – Žvainiais. Pirmasis vietovardis kilo iš pavardės Jurgaitis daugiskaitos formos. Rašytiniuose šaltiniuose jis rašomas lenk. Jurgaycie, Jurgajcie, rus. Юргайти, Юргайтe, Юргайце. Vietos gyventojai kaimą vadino žem. Jórgātē.
Antrasis vietovardis gyvenvietei buvo duotas Vinco Mykolaičio-Putino 1916 m. parašytos baladinės poemos „Kunigaikštis Žvainys“ literatūrinio veikėjo Žvainio garbei. Tarmiškai kaimas šiandien vadinamas žem. Žvainē.
== Geografija ==
Kaimui priklauso 514,20 ha žemės, kurioje 2021 m. buvo 64 sodybos, pavieniai pastatai ar sodybvietės.
Kaimas ribojasi su Salantais, Gargždele, Gedgaudžiais, Imbare, Barzdžiais, Klecininkais ir Pesčiais. Jo žemė driekiasi į pietus, pietryčius ir pietvakarius nuo Salantų, abipus kelio Salantai–Imbarė ir Alkupio upelio. Šiaurės rytinis kraštas siekia kelią 2313 Salantai–Skaudaliai–Nasrėnai , o palei vakarinį kraštą vingiuoja Salantas, skiriantis kaimą nuo kelio 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai .
Vakarinė dalis patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką. Erozinio Salanto slėnio atkarpoje veikia Salanto žemupio hidrografinis draustinis. Šio slėnio terasoje stūkso legendomis apipinta moreninė kalva – Gaidžio kalnas, o į Salanto ir Alkupio santaką įsiterpiančio aukštumos pakraščio viršūnėje buvusi Imbarės alka, į rytus nuo kurios laukuose kūpso mitologinis akmuo – Laumės kūlis.
Prie Salanto išliko neveikiančios Salantų žydų kapinės, šalia kurių yra holokausto aukų kapai ir paminklas Salanto durpyne pokariu užkastiems Žemaičių apygardos partizanams atminti.
== Istorija ==
Kaime prie Salanto upės žmonių gyventa jau vėlyvojo žalvario amžiaus pabaigoje – ankstyvajame geležies amžiuje. Mirusieji VIII a.–VI a. pr. m. e. laidoti pilkapiuose, įrengtuose upės slėnyje stūksančioje kalvoje, vadinamoje Gaidžio kalnu. Vėliau, I tūkst. I pusėje joje veikė kapinynas.
Gaidžio kalno aplinkoje XVI a. kūrėsi Skilandžių kaimas ir dvaras, pirmąkart paminėti 1556 m. kovo 19 d. Vėliau, nuo 1640 m. miestelį ir dvarą pradėta vadinti Salantais. Ankstyviausias, 1568 m. sudarytas Ldk Žygimanto Augusto valstybinių valdų Salantų apylinkių žemėlapis liudija, kad XVI a. dabartinių Salantų miesto, Gargždelės, Žvainių ir Gedgaudžių kaimų teritoriją apėmė Salantų arba Grebšių kaimas.
Į pietus nuo Salantų dvaro plytėjusių ganyklų plėšininėje žemėje išaugo kelių sodybų nausėdija, pavadinta Jurgaičiais, kurie pirmąkart paminėti 1644 m. Salantų bažnyčios santuokų metrikų knygoje.
Baudžiavos panaikinimo reformos metu kaimas buvo panaikintas, valstiečiai iškeldinti į aplinkinius kaimus, o Jurgaičių žemėje apie 1870 m. įkurtas Salantų dvaro palivarkas.
Vykdydama Lietuvos žemės reformą, vyriausybė Salantų dvarą iš Marijos Oginskienės 1922-1924 m. nusavino, o palivarko žemę išdalino naujakuriams – kumečiams, bežemiams ir Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams. Jie iš pradžių naująją gyvenvietę vadino senuoju Jurgaičių vardu, o 1926 m. pervadino Žvainiais.
Naujakurys Juozas Pabrėža atidarė kaime pirmąją pramonės įmonę – plytinę, kurioje išdegtos plytos naudotos Gaidžio kalno koplyčios, Kretingos vartotojų bendrovių parduotuvių ir sandėlių, privačių namų statybai Kretingoje, Salantuose.
Daugelį naujakurių kiemų puošė monumentalūs kryžiai, koplytėlės. Tadas Bernius į šalia sodybos augantį pakelės ąžuolą prie Alkupio 1935 m. įkėlė koplytėlę su Jėzaus Kristaus ir šv. Jono Krikštytojo skulptūromis (meistras Anicetas Puškorius). Kazio Baltrimo sodyboje 1936 m. iškilo staliaus Juozo Štombergo pagaminta koplytėlė, puošta tekančios saulės spinduliais, bangų motyvo ornamentais ir varpelio pavidalo kabučiais, o ant kraigo priešais kaltinį kryželį-saulutę klūpėjo angelas. Viduje buvo salantiškio liaudies menininko Justino Mockaus nutapytas Agluonos Madonos paveikslas ir išdrožta medinė Švč. Mergelės Marijos skulptūra.
Iš uždurpėjusio Salanto slėnio buvo kasamos durpės, naudotos kurui ir dirvai trešti. Joms sandėliuoti netoli Salanto stovėjo sandėlis. Prie durpyno ir žydų kapinių naciai 1941 m. žudė Salantų žydus. Po karo durpyno duobėse stribai pamesdavo ir užkasdavo Salantų MGB būstinėje nukankintus ar apylinkės miškuose nušautus Žemaičių apygardos partizanus. Manoma, kad čia buvo užkastas ir kaimo valstietis, Kardo rinktinės partizanas Augustinas Narmontas.
1948 m. kaime buvo 54 vienkieminiai ūkiai. Prasidėjus masinei Lietuvos gyventojų tremčiai, per pirmąją trėmimų akciją 19480m. gegužės 22 d. į Krasnojarsko krašto Bogučianų rajoną buvo išvežtas Juozas Bernius su žmona Morta, vaikais Juozu, Kazimiera ir Morta, o į Bogotolo rajoną – Ona Venckienė su dukra Brone. Abi šeimos iš tremties paleistos 1957 m., tačiau O. Venckienė mirė dar tremtyje, o M. Bernienė – 1958 m., pakeliui į Lietuvą.
XX a. II pusėje Žvainiai buvo Taikos, vėliau – Imbarės kolūkio administracinis-kultūrinis centras. Kaime veikė ūkio kontora, Imbarės biblioteka ir kultūros namai.
Būdami Salantų priemiesčiu, Žvainiai išvengė sovietmečiu kilusios demografinės krizės. Tačiau plečiantis miestui, prie Salantų XX a. II p. – XXI a. pr. buvo prijungta šiaurinė kaimo dalis, apimanti apie 100 ha žemės.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).