Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Žalgirio seniūnija » Žutautai (2021)      

Apie kaimą

Apie kaimą Kelmės rajone žr. Žutautai (Kelmė).
Žutautai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į pietus nuo Budrių, 4 km į šiaurės rytus nuo Baublių ir 7 km į pietus nuo Kartenos, prie kelio 2222 Vėžaičiai–Mikoliškiai–Kartena . Yra kapinės.
== Etimologija ==
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Žutautas.
== Istorija ==
Kaimas susiformavo XVI a., valakų reformos metu, priklausė Plungės dvarui. Pirmą kartą Žutautai paminėti 1599 m.. Kaimo žemių pietrytinėje dalyje ganyklose ir miškuose XVIII a. apsigyvenę naujakuriai įkūrė vienkieminį Žutautų užusienį, kuris XIX a. II pusėje tapo savarankišku Žutautų Medsėdžių kaimu.
Pro Žutautus teka Kartenalės I ir Kartenalės II upeliai. Prie Kartenalės I nuo XIX a. stovėjo vandens malūnas, nugriautas XX a. II pusėje. Prie antrosios Kartenalės XIX a. buvo įkurtas Žutautų palivarkas. Nuo XIX a. kaimo centre stovėjo koplytėlė su šventųjų skulptūrėlėmis. 1861 m. buvo 18, 1923 m. – 50 ūkių. Ūkių skaičiumi Kartenos valsčiuje Žutautai nusileido tik Kartenai, Kūlupėnams, Baubliams ir Dauginčiams.
Kaimą supo miškai, priklausę kunigaikščiams Oginskiams, grafams Pliateriams, Mikoliškių dvarininkams Bronišams, Mišučių bajorams Mongirdams ir generolui Vyšomirskiui iš Lukauskių dvarelio. Lietuvos žemės reformos metu dalis miškų buvo nusavinta, išdalinta naujakuriams arba perduota Plungės, vėliau – Kretingos miškų urėdijai.
Po II pasaulinio karo Žutautų miškuose veikė Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanai. Jų gretas papildė žutautiškiai broliai Vytautas ir Vladas Lukauskai, Juozas Baltuonis, Adolfas Kupšys ir kiti. Pirmieji trys žuvo, o A. Kupšys amnestavosi, buvo partizanų ryšininkas. Partizanus rėmė Edvardas Raišuotas, Albinas Šlušnys. Juos 1953 m. enkavedistai suėmė ir išsiuntė į Rusijos lagerius.
1945 m. sausio 1 d. NKVD kareiviai nušovė nuo tarnybos okupacinėje armijoje besislapstantį partizaną Stasį Ruibį, o tėvų sodybą sudegino. 1948–1952 m. į Sibirą ištremti 27 žmonės: Bronislava Anužienė, Petro Bernoto, Prano Dauginčio, Antano Lubio, Antano Puplesio, Juozo Raišučio, Vlado Rimkaus, Petro Šakinio šeimas, Apolinaras ir Stasys Stopeliai, Elena Lukauskienė su anūke Rūta.
1949 m. kaime įsikūrė kolūkis, kuris vėliau buvo prijungtas prie kaimyninio „Jaunosios gvardijos“ kolūkio, o Žutautai liko pagalbinė kolūkio gyvenvietė. Pokariu įkurta Žutautų pradinė mokykla. 1974–1983 m. etnoarchitektūrinėje sodyboje veikė liaudies buities muziejus, įkurtas kolūkio pirmininko Mečislovo Navajausko iniciatyva.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.