Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Pagėgių savivaldybė » Vilkyškių seniūnija » Žukai (2012)      

Apie kaimą

Žukai – kaimas Pagėgių savivaldybėje, 8 km į rytus nuo Vilkyškių, prie Giluvės upės, 1,5 km į šiaurę nuo plento Šilutė-Jurbarkas, prie kelio į Tauragę. Seniūnaitijos centras. Veikia Žukų pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1952 m.), paštas (LT-99020), stovi Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia. Rytinis kaimo pakraštys yra riba tarp Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybės.
== Etimologija ==
Žukuose 1736 m. ūkius turėjo Kristupas Šilevardis, Abrys Šusteraitis, Liudkus ir Brožis Žukai (vok. Szuks). Iš pastarosios kaime vyravusios pavardės ir kilo jo pavadinimas (asmenvardinis vietovardis). 1796–1802 m. kaimas dar vadintas Hohenwalde.
== Istorija ==
Kaimas pažymėtas 1665 m. braižytame Ragainės apskrities žemėlapyje kaip maža salelė girioje. XVIII a. Žukai buvo eilinis Viešvilės parapijos kaimas, tačiau per XIX a. pastebimai ūgtelėjo. Jau valsčiaus centru vadinamoje gyvenvietėje 1905 m. surašyti 237 žmonės, iš jų 41 lietuvis. Žukų valsčiuje tada priskaičiuota 1318 gyventojų, iš jų 433 gimtoji kalba lietuvių. 1905 m. liepos 25 d. įsteigtas paštas „prie karčiamininko pono Hesse“.
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta ir pašventinta 1907 09 27, tačiau parapija kurti pradėta daug anksčiau. Dar 1845 m. nupirktas 27,5 ha žemės plotas būsimam kunigui įkurdinti, ieškota tinkamos vietos laikiniems maldos namams įrengti. Tačiau pamaldas čia laikyti imta tik nuo 1869 m. Į jas nustatytą dieną žukiškius kviesdavo atvykęs Viešvilės kunigas, melstasi mokykloje. 1897 m. pabaigoje laikraštyje „Nauja lietuviška ceitunga“ rašoma dėl bažnyčios reikalingumo Žukuose. 1900 m. atkėlus kunigą Johaną Lozereitą (Ločeraitį?), 1900 balandžio 1 d. nuo Viešvilės parapijos atskirti 22 kiemai, įkurta savarankiška Žukų parapija. 1903 m. pastatyta klebonija. 1907 m. Žukų evangelikų liuteronų bendruomenėje užrašyta 2300 žmonių, iš jų 1000 lietuvininkų, 1912 m. – 2250, 1921 m. – 1500, 1926 m. – 2316, 1936 m. – 2250. 1947 m. bažnyčia uždaryta, vietos valdžia joje įrengė tarybinio ūkio sandėlį.
Šalia bažnyčios yra senosios neaptvertos, bet tvarkomos liuteronų kapinės, kuriose dauguma antkapių sunykę. Prie pat Tauragėn vedančio kelio, šalia naujojo mokyklos pastato, yra senosios mokyklos raudonų plytų pastatas, spėjama, kad pastatytas tuoj po 1833 m., kai tik buvo įsteigta pati mokykla. Tikriausiai jame 1866-1870 m. mokytojavo poetas ir publicistas Kristupas Kropaitis (1843-prieš 1911 m.), parašęs daina virtusį eilėraštį „Nemuno kelionė“. 2005 m. prie pastato sienos pritvirtinta memorialinė lenta skelbianti, kad bažnytkaimio pašonėje, nedideliame Naujienos kaime gimė, o 1877 m. Žukų liaudies mokyklą lankyti pradėjo vienas iškiliausių lietuvininkų – būsimasis Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros, evangelikų liuteronų bažnyčios veikėjas, politikas, triskart išrinktas Prūsijos karalystės landtago deputatu, kunigas, prof. dr. Vilius Gaigalaitis (1870–1945 m.).

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.