Žemalė – kaimas Mažeikių rajono savivaldybėje, 10 km į vakarus nuo Tirkšlių. Seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Žemalės Viešpaties Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1826 m.), veikia Žemalės pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-89061). Pro kaimą teka kairysis Šerkšnės intakas Žemalupis.
== Etimologija ==
Bronius Kviklys manė, kad gyvenvietė pavadinta pro ją tekančio upelio Žemalupio vardu, nes kaimas kūrėsi iškirtus mišką prie Žemalės upelio į rytus nuo dvaro sodybos. Upelio pavadinimas palaipsniui pasikeitė, siekiant jo vardą atskirti nuo gyvenvietės vardo. Kazimieras Būga manė, kad Žemalė yra kuršiškas vietovardis. Galimas dalykas, kad jis sudarytas iš bendrinio žodžio žemė ir žemaitiškos priesagos -alė, taip pat būdingos Kuršo vietovardžiams.
== Istorija ==
Žemalės kaimas pirmą kartą paminėtas 1554 m. Tada kaimui atmatuoti 57 valakai žemės, iš kurių 40 paskirta valstiečiams.
1568 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštijos valdovas Žygimantas Augustas Žemalės kaimą padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui. Po jo mirties 1579 m. Žemalę paveldėjo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius. Šis 1595 m. už paskolintus pinigus Žemalę įkeitė Palangos ir Gargždų seniūnei Elenai Vainienei, todėl buvo surašytas šio kaimo inventorius. Inventoriuje nurodyta, kad Žemalėje veikė dvi karčemos, gyveno siuvėjas, kalvis, valstiečiai už kiekvieną valaką privalėjo mokėti po tris kapas grašių, duoti pyliavą.
Vėliau Žemalė atiteko Sapiegoms. LDK maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pagal 1633 m. birželio 22 d. aktą Žemalės kaimą pardavė bajorui Vilhelmui Berberijui, kuris čia pastatydino dvarą.
1713 m. Žemalei suteikta miestelio privilegija. 1752 m. pastatyta pirmoji Žemalės bažnyčia, nuo 1765 m. iki XIX a. pradžios čia veikė parapinė mokykla.
Sovietmečiu Žemalė buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Bileišiai (2021, Zarasų rajono savivaldybė)
Parūdupiai (2024, Vilniaus rajono savivaldybė)
Grajauskai (2017, Raseinių rajono savivaldybė)
Kauksnujai (2013, Pakruojo rajono savivaldybė)
Rubaičiai (2023, Pakruojo rajono savivaldybė)
Piliamantas (2019, Kėdainių rajono savivaldybė)
Lazdėnai (2017, Elektrėnų savivaldybė)
Žukai (2012, Pagėgių savivaldybė)
Merkinė (2024, Varėnos rajono savivaldybė)
Paraudondvariai (2017, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Jašiūnai nuo vandens bokšto
Toliejų apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Grigaičių apylinkės nuo kalvos
Kernavės piliakalnių panorama
Grūžiai nuo vandens bokšto
Pakaršys nuo vandens bokšto
Barboriškių apylinkės nuo bokštelio
Saulėtekis nuo priešgaisrinio bokšto
Švedriškė nuo vandens bokšto žiemą
Paluknys nuo vandens bokšto žiemą
Atsitiktiniai kelių turai
4514 (Žygaičiai-Visbarai-Bikavėnai)
2404 (Kupiškis-Virbališkiai-Pandėlys)
3806 (Šakiai-Slavikai)
1107 (Miroslavas–Vankiškiai–Varda)
1227 (Šeimyniškėliai-Lašiniai)
158 (Kelmė-Užventis)
4804 (Vepriai-Deltuva-Tatkūnai)
3317 (Lizdeikiai-Kupriai)
2128 (Noreišiai-Gaugariai-Laikšės)
1001 (Naujoji Akmenė–Vegeriai–*Vytiniai)