Žemalė – kaimas Mažeikių rajono savivaldybėje, 10 km į vakarus nuo Tirkšlių. Seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Žemalės Viešpaties Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1826 m.), veikia Žemalės pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-89061). Pro kaimą teka kairysis Šerkšnės intakas Žemalupis.
== Etimologija ==
Bronius Kviklys manė, kad gyvenvietė pavadinta pro ją tekančio upelio Žemalupio vardu, nes kaimas kūrėsi iškirtus mišką prie Žemalės upelio į rytus nuo dvaro sodybos. Upelio pavadinimas palaipsniui pasikeitė, siekiant jo vardą atskirti nuo gyvenvietės vardo. Kazimieras Būga manė, kad Žemalė yra kuršiškas vietovardis. Galimas dalykas, kad jis sudarytas iš bendrinio žodžio žemė ir žemaitiškos priesagos -alė, taip pat būdingos Kuršo vietovardžiams.
== Istorija ==
Žemalės kaimas pirmą kartą paminėtas 1554 m. Tada kaimui atmatuoti 57 valakai žemės, iš kurių 40 paskirta valstiečiams.
1568 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštijos valdovas Žygimantas Augustas Žemalės kaimą padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui. Po jo mirties 1579 m. Žemalę paveldėjo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius. Šis 1595 m. už paskolintus pinigus Žemalę įkeitė Palangos ir Gargždų seniūnei Elenai Vainienei, todėl buvo surašytas šio kaimo inventorius. Inventoriuje nurodyta, kad Žemalėje veikė dvi karčemos, gyveno siuvėjas, kalvis, valstiečiai už kiekvieną valaką privalėjo mokėti po tris kapas grašių, duoti pyliavą.
Vėliau Žemalė atiteko Sapiegoms. LDK maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pagal 1633 m. birželio 22 d. aktą Žemalės kaimą pardavė bajorui Vilhelmui Berberijui, kuris čia pastatydino dvarą.
1713 m. Žemalei suteikta miestelio privilegija. 1752 m. pastatyta pirmoji Žemalės bažnyčia, nuo 1765 m. iki XIX a. pradžios čia veikė parapinė mokykla.
Sovietmečiu Žemalė buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2025 m. sausio 28 d. patvirtintas Žemalės herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Užežerė (2021, Mažeikių rajono savivaldybė)
Šerkšnėnai (2012, Mažeikių rajono savivaldybė)
Auksūdys (2021, Mažeikių rajono savivaldybė)
Skuodiškiai (2021, Mažeikių rajono savivaldybė)
Renavas (2012, Mažeikių rajono savivaldybė)
Boguslavas (2023, Mažeikių rajono savivaldybė)
Urvikiai (2012, Mažeikių rajono savivaldybė)
Krakiai (2012, Mažeikių rajono savivaldybė)
Pikeliai (2021, Mažeikių rajono savivaldybė)
Seda (2012, Mažeikių rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Aristava (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Mikoliškis (2012, Pasvalio rajono savivaldybė)
Meldučiai (2024, Anykščių rajono savivaldybė)
Vališkės (2021, Vilniaus rajono savivaldybė)
Čepukai (2020, Ignalinos rajono savivaldybė)
Naujamiestis (2023, Vilniaus miesto savivaldybė)
Rimšoniai (2019, Pakruojo rajono savivaldybė)
Bekupė (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Grineidžiai (2021, Tauragės rajono savivaldybė)
Medžiukai (2012, Širvintų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Sudeikių apylinkės (Šeimyniškiai) nuo apžvalgos bokštelio
Kazokinė nuo vandens bokšto žiemą
Tumenčiznos apylinkės nuo vandens bokšto
Strūnos apylinkės nuo šiaudų ritinių
Panorama nuo Ladakalnio
Žilpamūšio panorama nuo vandens bokšto
Puvočiai nuo apžvalgos bokšto
Šlavėnai nuo vandens bokšto
Daukniūnai nuo vandens bokšto
Naujo Strūnaičio apylinkės nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
A6 (Kaunas-Zarasai-Daugpilis*)
5106 (Vilkaviškis-Bartninkai-Aistiškiai)
3115 (Smilgiai-Porijai)
130 (Kaunas-Prienai-Alytus)
4924 (Avižieniai-Antalgė-Tirmūnai)
3050 (Upytė-Ėriškiai-Juodikoniai)
3628 (Obeliai-Zarinkiškiai-Šapeliai)
3110 (Papyvesiai-Krinčinas-Gulbinėnai)
3207 (Staneliai-Vilkaičiai)
A5 (Kaunas-Marijampolė-Suvalkai*)