Žemalė – kaimas Mažeikių rajono savivaldybėje, 10 km į vakarus nuo Tirkšlių. Seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Žemalės Viešpaties Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1826 m.), veikia Žemalės pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-89061). Pro kaimą teka kairysis Šerkšnės intakas Žemalupis.
== Etimologija ==
Bronius Kviklys manė, kad gyvenvietė pavadinta pro ją tekančio upelio Žemalupio vardu, nes kaimas kūrėsi iškirtus mišką prie Žemalės upelio į rytus nuo dvaro sodybos. Upelio pavadinimas palaipsniui pasikeitė, siekiant jo vardą atskirti nuo gyvenvietės vardo. Kazimieras Būga manė, kad Žemalė yra kuršiškas vietovardis. Galimas dalykas, kad jis sudarytas iš bendrinio žodžio žemė ir žemaitiškos priesagos -alė, taip pat būdingos Kuršo vietovardžiams.
== Istorija ==
Žemalės kaimas pirmą kartą paminėtas 1554 m. Tada kaimui atmatuoti 57 valakai žemės, iš kurių 40 paskirta valstiečiams.
1568 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštijos valdovas Žygimantas Augustas Žemalės kaimą padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui. Po jo mirties 1579 m. Žemalę paveldėjo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius. Šis 1595 m. už paskolintus pinigus Žemalę įkeitė Palangos ir Gargždų seniūnei Elenai Vainienei, todėl buvo surašytas šio kaimo inventorius. Inventoriuje nurodyta, kad Žemalėje veikė dvi karčemos, gyveno siuvėjas, kalvis, valstiečiai už kiekvieną valaką privalėjo mokėti po tris kapas grašių, duoti pyliavą.
Vėliau Žemalė atiteko Sapiegoms. LDK maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pagal 1633 m. birželio 22 d. aktą Žemalės kaimą pardavė bajorui Vilhelmui Berberijui, kuris čia pastatydino dvarą.
1713 m. Žemalei suteikta miestelio privilegija. 1752 m. pastatyta pirmoji Žemalės bažnyčia, nuo 1765 m. iki XIX a. pradžios čia veikė parapinė mokykla.
Sovietmečiu Žemalė buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2025 m. sausio 28 d. patvirtintas Žemalės herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Užežerė (2021, Mažeikių rajono savivaldybė)
Račaliai (2012, Mažeikių rajono savivaldybė)
Purpliai (2024, Mažeikių rajono savivaldybė)
Užventė (2012, Mažeikių rajono savivaldybė)
Žibikai (2012, Mažeikių rajono savivaldybė)
Balėnos (2012, Mažeikių rajono savivaldybė)
Auksūdys (2012, Mažeikių rajono savivaldybė)
Skuodiškiai (2021, Mažeikių rajono savivaldybė)
Leckava (2021, Mažeikių rajono savivaldybė)
Seda (2012, Mažeikių rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Levaniškiai (2019, Anykščių rajono savivaldybė)
Jiesia (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Skomantai (2013, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Gyliai (2012, Raseinių rajono savivaldybė)
Joskaudai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Rimaldiškė (2021, Ignalinos rajono savivaldybė)
Daugėlaičiai (2021, Radviliškio rajono savivaldybė)
Žaduvėnai (2022, Telšių rajono savivaldybė)
Sviliai (2013, Biržų rajono savivaldybė)
Panemunėlis (2019, Rokiškio rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Avižieniai nuo vandens bokšto
Petroniai nuo vandens bokšto
Alanta nuo vandens bokšto
Glitiškės nuo vandens bokšto
Šilai nuo vandens bokšto
Švedriškė nuo vandens bokšto žiemą
Leipalingis nuo vandens bokšto
Lavėnai nuo vandens bokšto
Raubonys nuo vandens bokšto
Grybaulios tvenkinių liekanos nuo šėryklos
Atsitiktiniai kelių turai
1237 (Diktarai-Kudoriškis-Skiemonys)
3109 (Ustukiai-Šimoniai-Stipinai)
208 (Pietrytinis Utenos aplinkkelis)
1803 (Kruonis-Darsūniškis)
3901 (Ažulomis-Šalčininkai-Milvydai)
4617 (Varniai-Karklėnai-Pašilė-Vejos)
1505 (Jonava-Čičinai-Smičkiai)
3622 (Pakriauniai-Samaniai-Suviekas)
4701 (Jurgionys-Babriškės)
1401 (Dūkštas-Rimšė-Pūškos-Meikštai-Kačergiškė)