Želva – miestelis Ukmergės rajono savivaldybėje, šalia kelio 115 Ukmergė–Molėtai , prie Želvelės upelio (Siesarties intakas). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Želvos šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (pastatyta 1892 m.), Želvos sinagoga, veikia Ukmergės r. Želvos pagrindinė mokykla, Ukmergės meno mokyklos Želvos filialas, biblioteka, paštas (LT-20015), hipodromas (nuo 1979 m.), paminklas žydų žudynių vietoje.
Miestelyje vyksta Šv. Igno atlaidai, prie miestelio stūkso Paželvių piliakalnis.
== Etimologija ==
Seniau vietovė vadinta Paželviai (lenk. Pozelwa). Šis vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minimas 1582 m., nors Paželvių dvaras minimas dar XV a. Želvos vardas atsirado 1920–1923 m. Lietuvos topografiniuose žemėlapiuose, o gretimas kaimas, kuriame būta dvaro, liko Paželviais. Miestelio vardas tikriausiai kilęs nuo Želvos upelio, tekančio pro šias vietas, o pastarasis kalbininkų siejamas su būdvardžiais „žalias, žalsvas“.
== Istorija ==
Želva kaip Antazelve minima nuo 1373 m. (Livonijos ordino kronikos). Nuo 1500 m. žinomas Paželvių (Pozelvos) dvaras, vėliau priklausęs italų kilmės Morikonių giminei, po to bajorams Blinstrubams iš Tautvilo (valdė bent iki 1882 m.). XVII a. pradžioje ėmė kurtis miestelis, iki XX a. pradžios vadintas Paželviais. XVIII a. jis perėjo jėzuitų nuosavybėn, vėliau J. Morikoniui. Pirmąją bažnyčią Želvoje 1753 m. pastatė jėzuitai. Vėliau ji sudegė ir 1775 m. buvo pastatyta nauja Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia.
1859 m. minima pradinė mokykla (lankėsi Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius). Nuo XIX a. pabaigos Želva garsėjo dideliais arklių turgumis, sovietmečiu – arklių lenktynėmis. 1892 m. pastatyta nauja medinė Želvos bažnyčia. XIX a. pabaigoje Želva buvo miestelis Vilkmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiuje.
Iki II pasaulinio karo daugumą miestelio gyventojų sudarė žydai (1939 m. jų čia gyveno 400).
Pokario metais apylinkėse veikė Vyčio apygardos Briedžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
1979 m. atidarius hipodromą, Želvoje vykdavo respublikinės ristūnų lenktynės, iš čia kilo keletas žirgų sporto meistrų.
2000 m. patvirtintas Želvos herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Bečiai (2017, Ukmergės rajono savivaldybė)
Tatkūnai (2013, Ukmergės rajono savivaldybė)
Dvarniniai (2024, Ukmergės rajono savivaldybė)
Pivonija (2023, Ukmergės rajono savivaldybė)
Antakalnis (2017, Ukmergės rajono savivaldybė)
Vileikiai (2013, Ukmergės rajono savivaldybė)
Mikėnai (2017, Ukmergės rajono savivaldybė)
Medinos (2017, Ukmergės rajono savivaldybė)
Vepriai (2012, Ukmergės rajono savivaldybė)
Pageležiai (2013, Ukmergės rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Žadeikiai (2024, Kupiškio rajono savivaldybė)
Paežerė (2021, Telšių rajono savivaldybė)
Markučiai (2023, Vilniaus miesto savivaldybė)
Ilgininkai (2018, Varėnos rajono savivaldybė)
Gyvoliai (2012, Mažeikių rajono savivaldybė)
Mikalavas (2013, Ignalinos rajono savivaldybė)
Paramėlis (2023, Varėnos rajono savivaldybė)
Dauglaukis (2012, Tauragės rajono savivaldybė)
Sujainiai (2019, Raseinių rajono savivaldybė)
Bukta (2012, Marijampolės savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Paparčių apylinkės (Našlėnai) nuo priešgaisrinio bokšto
Kupškio geležinkelio stotis nuo pėsčiųjų tilto
Užupiai nuo vandens bokšto
Žilpamūšio panorama nuo vandens bokšto
Panorama nuo Vorėnų piliakalnio
Svirkos nuo vandens bokšto
Panorama nuo Lizdeikos kalno piliakalnio
Zavišonys nuo vandens bokšto žiemą
Butrimonys nuo vandens bokšto
Meteliai nuo apžvalgos bokšto žiemą
Atsitiktiniai kelių turai
2620 (Gulbiniškiai-Valavičiai)
1704 (Jurbarkas-Butkaičiai-Paviščionys)
1937 (Vaišvydava-Gervėnupis)
4223 (Šilutė-Užliekniai)
2007 (Akademija-Šlapaberžė-Berželė)
3711 (Stripiniai-Gėsalai-*Viršilai)
1410 (Strigailiškis-Vaišniūnai)
2031 (Juodkamiai-Kunioniai-Kampai II)
1712 (Žibintai-Girdžiai-Armeniškiai)
115 (Ukmergė-Molėtai)