Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Jonavos rajono savivaldybė » Žeimių seniūnija » Žeimiai (2017)      

Apie miestelį

Žeimiai – miestelis Jonavos rajono savivaldybėje, prie kelio 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta , netoli Lankesos upelio. Seniūnijos centras, yra Žeimių kaimiškoji ir miestelio seniūnaitijos (priklauso dalis miestelio ir gretimi kaimai). Stovi Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1906 m.) ir koplytėlė, yra Žeimių vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-55066), sveikatos priežiūros centro filialas, vaikų darželis, Jonavos kultūros centro filialas, Jonavos rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro padalinys. Išlikę Žeimių dvaro rūmai su parku. Veikia baldų gamybos bendrovės „Fpi Baltic“, „Impex House“.
Žeimių centre tarp bažnyčios ir seniūnijos pastato stovi koplytėlė žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę (pastatyta 1997 m., autorius K. Bogdanas, architektas V. Brėdikis). Į šiaurę nuo miestelio centro kairėje Kauno gatvės pusėje yra išlikusi, renovuota XVIII a. mūrinė Žeimių dvaro koplyčia. Statinys 3 aukštų, stogai dengti čerpėmis. II aukšte yra šventojo skulptūra. Taip pat yra paminklas Vaclovui Michnevičiui (pastatytas 2007 m.), paminklinis akmuo ir skverelis K. Bogdanui (2012 m.).
== Etimologija ==
Pavadinimas tikriausiai yra asmenvardinis vietovardis. Tokiu atveju, atsižvelgiant į kirčiavimą, miestelio pavadinimas būtų sietinas su pavarde Žeĩmis – būtent tokia vietovardžio forma minima iki XX a. vidurio.
== Geografija ==
Miestelio vakarinėje dalyje teka Lankesa. Žeimių liepos – gamtos paminklas. Į pietvakarius nuo miestelio įsikūrusi gel. stoties gyvenvietė. Miestelyje šalia Bevardžio ežerėlio stūkso Žeimių piliakalnis. Į šiaurės rytus nuo kaimo prasideda Žeimių miškas.
== Istorija ==
Manoma, kad XIII–XIV a. Žeimiai buvo valsčiaus centras. Pirmą kartą Žeimius 1319 m. mini kronikininkas Motiejus Strijkovskis. Jis aprašo Kryžiuočių mūšį su Ldk Gediminu. Šį mūšį taip pat aprašė istorikas Teodoras Narbutas. Patikimesnis vardo paminėjimas (Zeymen) 1363 m. istoriniuose šaltiniuose. Tais metais abiejų vokiečių ordinų magistrai organizavo žygį prieš lietuvius, kurio metu Žeimiai buvo smarkiai nuniokoti. Vėliau Žeimiai minimi 1365, 1379, 1384 m. 1387 m. Jogaila Žeimius užrašė Skirgailai.
Nuo XV a. pabaigos minimas Žeimių dvaras, nuo 1528 m. – miestelis. Žeimiai – senas protestantizmo židinys. XVI a. čia veikė reformatų mokykla, XVII a. – knygų spaustuvė. Spaustuvininkas J. Morkevičius 1605 m. čia išleido Gilevskio knygą „Katekizmo išdėstymas“. 1613 m. Žeimiai degė. 1748 m. gavo turgaus ir prekymečio privilegiją. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Žeimiai – vienas iš 1831 m. sukilimo centrų. Čia buvo įsikūręs generolas Antanas Gelgaudas. 1831 m. birželio 11 d. Žeimiuose išleistas skelbimas.
XIX a. Žeimiai – Kauno apskrities miestelis, valsčiaus centras. Tarpukariu veikė smulkaus kredito draugija, vartotojų bendrovė, 10 krautuvių, prieglauda. 1941 ir 1948 m. ištremta 17 Žeimių gyventojų.
Pokariu apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos "A" partizanų rinktinės ir Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietų okupacijos metu Žeimiai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.
2007 m. patvirtintas Žeimių herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.