Žardė – buvęs kaimas, dabar Klaipėdos miesto teritorija, esanti į pietryčius nuo miesto centro. Kaimą mena Žardės piliakalnis. Išlikę ūkininkų kaimo ir dvaro sodybų likučiai, kapinaitės.
== Etimologija ==
Tai vienas seniausių Klaipėdos krašto šiaurinės dalies vietovardžių. Sunku pasakyti, kas kam davė vardą – gyvenvietė upei ar atvirkščiai. Pavadinimas kildintinas iš vakarų baltų *zard-, plg. liet. žardas, latv. zārds ‚žardas, žaiginys; vieta šienui džiovinti‘, prūs. sardis ‚žardis (aptvaras)‘. Dėl semantikos ir dėl to, kad upės vardas keičiasi palyginus nedidelėje teritorijoje, tikėtina, kad kuršių gyvenvietės (patogi vieta gyvulininkystei) vardas yra pirmesnis, o upė vadinama pagal ją.
== Istorija ==
Žardės pilis (castrum Sarden) ir upė (rivum de Sarden) minima XIII–XIV amžiuje. Senoji gyvenvietė sunyko iki XV a. (manoma, kad senoji Žardės gyvenvietė galėjusi būti sunaikinta kunigaikščio Gedimino 1323 m. žygio į Klaipėdą metu), bet jau 1500 m. tarp prievolininkų minimas kaimas Sarden su 14 gyventojų. 1511–1520 m. Žardėje minimas asmuo Gedmynne Harde tikriausiai yra Gedminų dvaro vardo pradininkas. XVII a. 4 dešimtmečio pradžios dokumentuose fiksuota, kad Sardden vietovė turėjusi 63 ūbus ir 14,5 margų žemės, joje buvo 15 sodybų, 43 dalininkai ir 1 privilegijuota valda – 3 ūbai ir 3 margai, priklausę Hansui Prieseriui. 1736 m. Klaipėdos Sendvario valsčiuje dar minėta apygardėlė Szarden su jai priskirtais 6 kaimais: Bandusen Gergen, Gibbischen Martin, Gußgauren Gergen, Kuntzen Hanß, Laisten Jacob ir Stallies Hanß. Taigi, iš Žardės susidarė Bandužių, Gibišų, Kuncų, Laistų kaimai. 1785 m. Žarde dar vadinta Labrenciškė. XIX a. vid. Žarde pradėtas vadinti Danieliaus Pėterio įkurtas dvaras. Jo pagrindu Klaipėdos apskrityje buvo įkurta Didžiosios Žardės (Groß Szarde) bendruomenė, kurioje 1871 m. buvo 6 gyvenamieji namai ir 46 gyventojai. 1896 m. ji kartu su Kuncais sujungta su naujai įkurtą Karlsbergo kaimo bendruomenę. Žardės pradinė mokykla buvo įsteigta apie 1737–1739 m. kaip Sūdmantų mokykla.
XX a. pr. prie Žardės prijungti buvę Dovilų, Sudmantų, Bandužių ir Labrenciškės kaimai, sudarytas Žardės valsčius.
XX a. kaimas buvo Klaipėdos rajone, prie Klaipėdos miesto prijungtas 1997 m. kovo 12 d.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Labrenciškė (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Didžioji Vitė (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Trinyčiai (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Danė (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Poilsis (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Senamiestis (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Lietuvininkai (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Šilutė (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Tauralaukis (2013, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Alksnynė (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Aukštupiai (2017, Tauragės rajono savivaldybė)
Žukai (2017, Pagėgių savivaldybė)
Radžiūnai (2012, Alytaus rajono savivaldybė)
Jurginiškiai (2013, Kauno rajono savivaldybė)
Čiūrai (2022, Panevėžio rajono savivaldybė)
Uosininkai I (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Eigirdonys (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Kalesninkai (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Vileikiai (2024, Ukmergės rajono savivaldybė)
Grendavė (2012, Trakų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Padustis nuo vandens bokšto
Tribonių tvenkiniai nuo šėryklos
Čiužiakampis nuo vandens bokšto žiemą
Žaslių apylinkės (Žuvys) nuo vandens bokšto
Mateikonių apylinkės nuo vandens bokšto
Didžioji Riešė nuo naujojo vandens bokšto
Toliejų apylinkės nuo vandens bokšto rudenį
Baibiai nuo vandens bokšto
Vaickūniškės nuo vandens bokšto
Naujasis Daugėliškis nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3518 (Girkalnis-Pramedžiava-Karakurai)
5113 (Virbalis-Kumečiai)
1223 (Svėdasai-Daujočiai-Auleliai)
5018 (Krūminiai-Jakėnai)
1004 (Akmenė-Agluonai-Laižuva)
1102 (Kaniūkai–Einorai–Nemunaitis)
3634 (Jonava-Lailūnai-Alizava)
5317 (Kukliai-Šniukštai-Maniuliškės)
4207 (Žemaičių Naumiestis-Teneniai-Pajūralis)
1923 (Padauguvėlė-Naujatriobiai)