Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Palangos miesto savivaldybė » Šventosios seniūnija » Šventoji (2021)      

Apie miesto dalį

Šventoji – kurortinė gyvenvietė Baltijos pajūryje, buvęs miestelis Palangos miesto savivaldybės šiaurėje, 12 km nuo Palangos centro. Šventosios seniūnijos centras. Gyvenvietė išsidėsčiusi Šventosios upės kairiajame krante (per ją nutiesti 3 tiltai), jai įtekant į Baltijos jūrą. Gyvenvietėje stovi 39 m aukščio Šventosios švyturys, Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčia, bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla, ambulatorija, paštas. Yra daug viešbučių, upės pakrantėje (gyvenvietės rytuose) yra Šventosios estrada (nugriauta), miške prie kelio A13 Klaipėda–Liepoja – Šventosios kapinės. Šiauriniame Šventosios pakraštyje (Būtingės gyvenvietėje), kur baigiasi gyvenvietės ir viso Palangos miesto riba, yra Būtingės naftos terminalas. Pro čia kelias veda į Latvijos miestus Liepoją ir Rygą A13 Klaipėda–Liepoja .
== Etimologija ==
Šventoji – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia pratekančio Baltijos intako – Šventosios upės.
== Istorija ==
Šventoji – sena žvejų gyvenvietė, įsikūrusi prie upės žiočių. Čia randami archeologiniai radiniai, siekiantys 3000 m. pr. m. e. Spėjama, kad Šventosios žiotyse prekyvietė ir uostas buvo jau prieš 1000 metų. 1422 m. Melno taika nustatė sieną tarp LDK ir Livonijos, kuri ėjo per Šventosios upę.
1520 m. pastatyta Šventosios evangelikų liuteronų bažnyčia. Vietos gyventojai daugiausia buvo kuršiai žvejai. Šventoji pažymėta 1542 m. H. Celijaus žemėlapyje. XIV–XVII a. Šventoji minėta Hanzos pirklių maršrutuose Karaliaučius–Ryga. Ilgą laiką Šventoji buvo strategiškai svarbesnė už Palangą – XVI a. Šventosios uostas buvo žymimas žemėlapiuose, konkuravo su Klaipėda, čia buvo laivų dirbtuvės, prekybos centras, tvirtovė, parkas. XVI–XVIII a. Šventąją lankė anglų, olandų ir švedų laivai, kurie iš čia išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų. Anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai.
1679 m. Jonas Sobieskis dovanojo anglų pirkliams privilegiją įrengti didelių laivų prieplauką, o 1685 m. suteikė ir Magdeburgo teises. 1685 m. Šventosios gyvenvietei buvo leista savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą, čia anglų pirklys Horst vėl įsteigė savo prekybos kontorą. Po to Šventosios uostas vėl atsigavo ir dėl jo konkurencijos Klaipėdos pirkliai skundėsi 1687 m. ir 1690 m.
1891 m. Šventojoje įsteigta pirmoji Lietuvoje jūros mokykla. 1921 m. kovo 30 d. pasirašyta sienų sutartimi kartu su Palanga Šventoji atiteko Lietuvai. Sienų klausimą išsprendė komisija, kuriai vadovavo škotų diplomatas Džeimsas Jangas Simpsonas. Lietuvai priklausęs Aknystos miestelis buvo iškeistas į Šventosios pajūrį.
1940 m. nutiestas Šventosios–Darbėnų geležinkelis, kuris po karo buvo išmontuotas.
Šiuolaikinė Šventoji pastatyta 1938 m. Suplanavo arch. Nikolajus Mačiulskis. 1939 m. įkurta biblioteka. 1970 m. Šventoji prijungta prie Palangos. 1973 m. Kopų gatvės gale per Šventosios upę poilsiautojams patekti į sveikatingumo centrus, pajūrio paplūdimį pastatytas kabamasis Šventosios beždžionių tiltas.
2006 m. priimtas Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymas, numatantis uosto atkūrimą. 2008 m. patvirtintas Šventosios herbas. 2011 m. birželio 11 d. Šventosios uostas atidarytas. 2011 m. liepos pabaigoje pristatytas oficialus himnas „Šventas krantas (Šventosios himnas)“ (teksto autorė – žinoma rašytoja ir poetė Vidmantė Jasukaitytė, muzikos – kompozitorius Ramūnas Tamošauskas), kurį įdainavo operos solistas Mindaugas Rojus.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.