Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.
Šnipiškės – Vilniaus miesto dalis, išsidėsčiusi dešiniajame Neries krante priešais Naujamiesčio seniūniją. Šnipiškių seniūnija, administracinių ir verslo pastatų kompleksas. Yra Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia, Europos aikštė, Vilniaus miesto savivaldybės būstinė, Nacionalinė galerija, universitetinė Žalgirio ligoninė.
== Etimologija ==
Šnipiškės – dvarininkinis vietovardis, kildinamas iš šioje vietovėje turėjusio dvarą turtingo Vilniaus pirklio Povilo Šnipio pavardės, kuriam Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas buvo padovanojęs už Neries upės didelius žemės plotus. XX a. tarpukario metų turistiniuose vadovuose po Vilnių buvo rašomas vietovardis Šnipiškis.
== Istorija ==
Šnipiškės (Šnipiškis) Vilniaus istoriniuose dokumentuose minimos nuo XVI a. Šnipiškių priemiestis pradėjo formuotis pastačius tiltą per Nerį. 1536 m. siekiant palengvinti susisiekimą su Vilniaus miestu, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo įsakymu Vilniaus pilies prižiūrėtojas Ulrichas Horazijus per Neries upę pastatė medinį tiltą su mūrinėmis atramomis ir mūriniais vartais, ir butais antrame aukšte tilto sargams bei muitininkams. Šalia tilto kūrėsi Šnipiškių priemiestis.
XVI a. antroje pusėje Šnipiškes valdė Krėvos seniūnas Mikalojus Astikas, XVI a. pabaigoje – LDK maršalka Eustachijus Valavičius. Čia žemių įvairiu laiku turėjo Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, LDK didikai Oginskiai. XVII a. Šnipiškės priklausė LDK didikams Sapiegoms. 1697 m. Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega sklypą prie Neries padovanojo jėzuitams.
1905 m. Riešės valsčiaus Šnipiškių priemiestyje gyveno 302 žmonės.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo suformuotos dvi istorinės Šnipiškių dalys – Skansenas ir Piromontas, 1993 m. įrašytos į Kultūros vertybių registrą.
Iki XX a. vidurio Šnipiškėse, prie Žvėryno gatvės (Vilkmergės), kuri eina pagal dešinįjį Neries krantą, buvo 13 akmenų grupė, vadinama Užkeiktomis vestuvėmis. Šie akmenys buvo sunaudoti statyboms. Netoli Vestuvių akmenų vietos, dešiniajame Neries krante, yra akmuo su iškaltais Gediminaičių stulpais – vienas iš kelių istorinių Vilniaus miesto riboženklių.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Paupys (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Saulėtekis (2021, Vilniaus miesto savivaldybė)
Riovonys (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Aukštieji Paneriai (2021, Vilniaus miesto savivaldybė)
Santariškės (2022, Vilniaus miesto savivaldybė)
Belmontas (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Aukštasis Pavilnys (2021, Vilniaus miesto savivaldybė)
Žvėrynas (2023, Vilniaus miesto savivaldybė)
Santariškės (2013, Vilniaus miesto savivaldybė)
Kalnai (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Valdeikiai (2023, Pasvalio rajono savivaldybė)
Naujiena (2021, Kauno rajono savivaldybė)
Gaulėnai (2019, Telšių rajono savivaldybė)
Kaimiškis (2017, Panevėžio rajono savivaldybė)
Šiluva (2023, Raseinių rajono savivaldybė)
Bezdonys (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Kirnaičiai (2012, Joniškio rajono savivaldybė)
Kiemėnai (2012, Pasvalio rajono savivaldybė)
Reketė (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Ančiškiai (2012, Biržų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Kurtuvėnų dvaro kiemas
Šlavėnai nuo vandens bokšto
Medžiukai nuo vandens bokšto
Linkmenų apylinkės nuo vandens bokšto
Družų apylinkės nuo vandens bokšto
Dovainonys nuo vandens bokšto
Paluknys nuo senojo vandens bokšto
Nida nuo Parnidžio kopos
Laumėnai nuo bokštelio
Pakalniškių apylinkės nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
2231 (Legučiai-Šalpėnai-Judrėnai)
2809 (Giedraičiai-Miežoniai-Dubingiai)
127 (Babriškės-Varėna-Eišiškės)
155 (Kuršėnai-Mažeikiai)
2918 (Laipuškiai-Gačioniai-Smilgiai)
184 (Kiduliai-Ramoniškiai)
157 (Kelmė-Tytuvėnai)
4206 (Sakūčiai-Žemaitkiemis)
3019 (Mairiškiai-Žibartoniai-Gudžiūnai)
220 (Trakai-Rūdiškės-Pivašiūnai-Alytus)