
Šnipiškės – Vilniaus miesto dalis, išsidėsčiusi dešiniajame Neries krante priešais Naujamiesčio seniūniją. Šnipiškių seniūnija, administracinių ir verslo pastatų kompleksas. Yra Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia, Europos aikštė, Vilniaus miesto savivaldybės būstinė, Nacionalinė galerija, universitetinė Žalgirio ligoninė.
== Etimologija ==
Šnipiškės – dvarininkinis vietovardis, kildinamas iš šioje vietovėje turėjusio dvarą turtingo Vilniaus pirklio Povilo Šnipio pavardės, kuriam Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas buvo padovanojęs už Neries upės didelius žemės plotus. XX a. tarpukario metų turistiniuose vadovuose po Vilnių buvo rašomas vietovardis Šnipiškis.
== Istorija ==
Šnipiškės (Šnipiškis) Vilniaus istoriniuose dokumentuose minimos nuo XVI a. Šnipiškių priemiestis pradėjo formuotis pastačius tiltą per Nerį. 1536 m. siekiant palengvinti susisiekimą su Vilniaus miestu, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo įsakymu Vilniaus pilies prižiūrėtojas Ulrichas Horazijus per Neries upę pastatė medinį tiltą su mūrinėmis atramomis ir mūriniais vartais, ir butais antrame aukšte tilto sargams bei muitininkams. Šalia tilto kūrėsi Šnipiškių priemiestis.
XVI a. antroje pusėje Šnipiškes valdė Krėvos seniūnas Mikalojus Astikas, XVI a. pabaigoje – LDK maršalka Eustachijus Valavičius. Čia žemių įvairiu laiku turėjo Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, LDK didikai Oginskiai. XVII a. Šnipiškės priklausė LDK didikams Sapiegoms. 1697 m. Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega sklypą prie Neries padovanojo jėzuitams.
1905 m. Riešės valsčiaus Šnipiškių priemiestyje gyveno 302 žmonės.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo suformuotos dvi istorinės Šnipiškių dalys – Skansenas ir Piromontas, 1993 m. įrašytos į Kultūros vertybių registrą.
Iki XX a. vidurio Šnipiškėse, prie Žvėryno gatvės (Vilkmergės), kuri eina pagal dešinįjį Neries krantą, buvo 13 akmenų grupė, vadinama Užkeiktomis vestuvėmis. Šie akmenys buvo sunaudoti statyboms. Netoli Vestuvių akmenų vietos, dešiniajame Neries krante, yra akmuo su iškaltais Gediminaičių stulpais – vienas iš kelių istorinių Vilniaus miesto riboženklių.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Šnipiškės (2023, Vilniaus miesto savivaldybė)
Žemieji Paneriai (2021, Vilniaus miesto savivaldybė)
Paupys (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Santariškės (2022, Vilniaus miesto savivaldybė)
Giedrakalnis (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Mačiuliškės (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Bukčiai (2021, Vilniaus miesto savivaldybė)
Liudvinavas (2021, Vilniaus miesto savivaldybė)
Antaviliai (2021, Vilniaus miesto savivaldybė)
Vilkpėdė (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Krašuona (2024, Utenos rajono savivaldybė)
Liūdynė (2012, Panevėžio rajono savivaldybė)
Tatkonys (2019, Kupiškio rajono savivaldybė)
Pušynas (2024, Anykščių rajono savivaldybė)
Plačiuva (2024, Raseinių rajono savivaldybė)
Šiauliai (2012, Širvintų rajono savivaldybė)
Pašilėnai (2019, Kelmės rajono savivaldybė)
Miškalaukis (2013, Kauno rajono savivaldybė)
Jonai (2018, Kalvarijos savivaldybė)
Lukšiai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Pragarėlė nuo vandens bokšto
Mikoliškis nuo vandens bokšto
Didsodės apylinkės nuo vandens bokšto
Nemunaitis nuo vandens bokšto
Gudiena nuo vandens bokšto
Zaraso ežeras nuo apžvalgos rato žiemą
Panorama nuo Seredžiaus piliakalnio (Palemono kalnas)
Vepriai nuo vandens bokšto
Kaltanėnai nuo vandens bokšto
Toliejų apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Atsitiktiniai kelių turai
1502 (Bukonys-Upninkai-Keižonys)
3006 (Panevėžys-Pavašuokiai-Subačius)
5314 (Rutiniškis-Smalvos-Turmantas)
4314 (Paširvintys-Alionys I)
1433 (Kirdeikiai-Antalksnė-Šakarva)
4717 (Vievis-Kazokiškės-Paparčiai-Žasliai)
3814 (Lukšiai-Sintautai)
4109 (Upyna-Bijotai-Bardžiai)
2607 (Mokolai-Šunskai-Tursučiai)
2111 (Ramučiai-Vidsodis-Luokė)