
Širvintos – miestas Lietuvos rytuose, Vilniaus apskrityje, už 50 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Širvintų rajono savivaldybės, Širvintų miesto ir apylinkių seniūnijų centras.
Stovi Širvintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1860 m.), Lietuvos nepriklausomybės paminklas, paminklas rašytojui ir diplomatui Ignui Šeiniui „Regiu Lietuvą“ (skulptorius Henrikas Orakauskas). Širvintose veikia naujas, modernus baseinas, universali sporto salė, Širvintų futbolo stadionas, Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka, kultūros centras, pradinė mokykla, „Atžalyno“ progimnazija, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, rajono ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, savivaldybė, paštas, socialinių paslaugų centras, parapijos globos namai. Pramonės įmonės įsikūrusios šiauriniame pakraštyje.
== Etimologija ==
Miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo pro jį pratekančios upės – Širvintos. Pati Širvinta kildinama nuo pilką spalvą nurodančio būdvardžio širvas – veikiausiai ši spalva buvo būdinga Širvintos upei. XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Širvintai.
Liaudies etimologija vardą taip pat sieja su žodžiu širvis, kuriuo dėl kailio spalvos vadina briedį. Tai atsispindi ir miesto herbe.
== Geografija ==
Pro miestą teka Širvintos upė, mieste ji yra patvenkta ir sudaro Širvintų tvenkinį. Pats miestas išsidėstęs į rytus nuo A2 Vilnius–Panevėžys automagistralės, prie senojo 116 Širvintos–Rimučiai–Kernavė–Dūkštos kelio. Į šiaurės vakarus nuo miesto įsikūręs Širvintų kaimas.
1981 m. gegužės 29 d. Širvintose praūžė stipriausias iki tol Lietuvoje registruotas viesulas. Vėjo greitis siekė 70 m/s.
== Istorija ==
Gyvenvietė žinoma nuo XIV a. pabaigos. 1475 m. pastatyta pirmoji Širvintų bažnyčia, 1559–1560 m. minimas miestelis. XIX a. buvo miestelis ir palivarkas Vilniaus apskrities Širvintų valsčiuje.
1919 m. vasarą miestelį okupavo lenkų armija. 1920 m. lapkričio 19 d. sumušta lenkų kariuomenė, vadovaujama L. Želigovskio, ir lenkų proveržis Lietuvon buvo sustabdytas. Tautų Sąjunga privertė pasirašyti paliaubas, pagal kurias Širvintos atsidūrė neutralioje zonoje, nors po 3 metų vis dėlto atiteko Lietuvai. Tačiau demarkacinės linijos artumas slopino miestelio augimą. 1927 m. rugpjūčio 15 d. atidengtas Lietuvos nepriklausomybės paminklas. Pokario metais apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos, "B" partizanų rinktinės partizanai.
1950 m. Širvintos tapo rajono centru, 1951 m. gavo miesto teises. Tarybiniais laikais veikė sėklų ruošimo fabrikas, „Lelija“ siuvimo gamybinio susivienijimo fabrikas, pastatyti kultūros namai. Miesto laukuose 1973 m. pradėtas statyti „Širvintos“ kolūkio gyvulininkystės kompleksas (pirmasis toks Lietuvoje, nors vėliau paaiškėjo, kad statyti tokius didelius kompleksus neapsimoka). 1981 m. miesto aikštėje pastatyta skulptūra „Širvinta“ (skulptorius V. Ketvirtis), vaizduojanti grakščią merginą, tarsi kylančią iš upės juostos.
1997 m. patvirtintas dabartinis Širvintų herbas.
== Miestai partneriai ==
Miestai, su kuriais Širvintos yra užmezgusios partnerystės ryšius:
Charkovo rajonas, Ukraina
Rakonevicės, Lenkija
== Švietimo ir ugdymo įstaigos ==
L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija
„Atžalyno“ progimnazija
Širvintų pradinė mokykla
Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka
== Sportas ==
FK Širvinta Širvintos (futbolas)
Širvintų INTA (žolės riedulys) [1]
Širvintų sporto klubas „Briedis“ (krepšinis, futbolas, tinklinis)
Širvintų miesto stadionas, kurio talpa vienas tūkstantis žiūrovų.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Viršuliškiai (2017, Širvintų rajono savivaldybė)
Šešuolėliai II (2017, Širvintų rajono savivaldybė)
Kaimynai (2017, Širvintų rajono savivaldybė)
Šiauliai (2013, Širvintų rajono savivaldybė)
Šešuolėliai I (2017, Širvintų rajono savivaldybė)
Žuvinčiai (2021, Širvintų rajono savivaldybė)
Gavėniai (2017, Širvintų rajono savivaldybė)
Motiejūnai (2012, Širvintų rajono savivaldybė)
Vindeikiai (2013, Širvintų rajono savivaldybė)
Kabalda (2017, Širvintų rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Bubėnai (2021, Rietavo savivaldybė)
Verksnionys (2013, Rokiškio rajono savivaldybė)
Gilvydžiai (2024, Anykščių rajono savivaldybė)
Naudžiai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Kartupiai (2017, Jurbarko rajono savivaldybė)
Roglaičiai (2021, Raseinių rajono savivaldybė)
Negibėnai (2019, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Gintalai (2012, Telšių rajono savivaldybė)
Plyniai (2013, Šakių rajono savivaldybė)
Sakiškės (2023, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Kazitiškis nuo priešgaisrinio bokšto
Vepriai nuo vandens bokšto
Zaraso ežeras nuo apžvalgos rato
Birvėtos tvenkiniai nuo šėryklos
Matiešionys nuo fermų bokštelio
Akmenynės apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Rimėnų apylinkės nuo vandens bokšto
Šutonių apylinkės nuo vandens bokšto
Noriūnai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Buteliūnų piliakalnio
Atsitiktiniai kelių turai
5018 (Krūminiai-Jakėnai)
4211 (Juknaičiai-Pašyšiai-Kulėšai)
4102 (Laukuva-Žadeikiai-Kvėdarna)
1307 (Biržai-Parovėja-Kyliškiai)
3305 (Stakliškės-Butrimonys)
2822 (Toliejai-Šnieriškės-Labanoras)
4265 (Vainutas-Žalpiai)
2302 (Salantai-Plateliai-Alsėdžiai)
3920 (Šalčininkai-Ūta-Mikantonys)
232 (Vilijampolė-Žeimiai-Šėta)