
Šeštokai – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, 2 km piečiau kelio 131 Alytus–Simnas–Kalvarija , netoli sienos su Lenkija. Seniūnijos centras. Stovi Šeštokų Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Gelbėtojos, bažnyčia (nuo 1924 m.), veikia Šeštokų vidurinė mokykla, biblioteka. Yra Šeštokų geležinkelio stotis, kurioje susieina dvi – 1435 mm ir 1520 mm pločio geležinkelio vėžės, todėl miestelis yra svarbus tranzitinis taškas tarp Baltijos valstybių ir į vakarus esančių Europos Sąjungos šalių.
== Etimologija ==
XVI a. 2-ojoje pusėje vietovė minima kaip Šeštokinė, maždaug iki 1920 m. miestelis buvo žinomas kaip Šeštakavas. Vietovardis kildinamas iš asmenvardžio Šeštõkas.
Yra daug legendų, aiškinančių miestelio vardo kilmę:
Į Šeštokų žemes buvo galima patekti tik per klampias pelkes, todėl dvaro kumečiams buvo pasiūlyta persikelti į šias žemes ir ten įsikurti. Atsiradę tik šeši kumečiai, panorę ten gyventi. Taip esą atsiradęs kaimo pavadinimas – Šeštokai.
Senesni miestelio gyventojai pasakoja ir tokią legendą, jog esą senais laikais Samanyne (taip vadinama šalia miestelio esanti pieva, prieš melioraciją buvusi pelkė) kovėsi lietuviai ir kryžiuočiai. Vienas kryžiuotis smigdamas į pelkę sušuko: „Šešta kovo!“. Nuo to laiko ir likę Šeštakavas (Šeštokai).
Šeštokai taip galėjo būti pavadinti dėl to, kad buvo šeštoji stambesnė geležinkelio stotelė nuo Alytaus.
Keletas Šeštokų miestelio gyventojų pasakoja ir padavimus, pagal kuriuos esą ir kilo pavadinimas. Galbūt šie pasakojimai istoriškai tiksliai ir nepaaiškina miestelio vardo kilmės, tačiau miestelio gyventojų kūryba yra autentiška ir unikali.
Pasak ponios Stefos Gurevičienės (1924–), kartą vykęs mūšis, kur dabar yra Šeštokų miestelis. Vienai armijai vadovavo karvedys, kurio pavardė buvo Šeštokas. Mūšio metu jis žuvo. Kareiviai nenorėdami, kad jis būtų užmirštas, prašė žmonių kaimą pavadinti vado pavarde.
Pasak Juozo Adomaičio (jau miręs) toje vietoje, kur dabar yra Šeštokai, anksčiau buvo dvaras. Jame gyveno ponas pavarde Šeštokas. Jis buvo žiaurus ir labai skriaudė savo darbininkus, todėl žmonės jį prakeikė: „Kad jis prasmegtų skradžiai žemę!“ Trenkė perkūnas ir visas dvaras drauge su ponu sudegė. Nuo to laiko ši vietovė vadinama Šeštokais.
== Istorija ==
XIX a. Šeštokai buvo kaimas ir palivarkas Kalvarijos apskrities Kirsnos valsčiuje, priklausęs Rudaminos parapijai. Gyvenvietę sudarė 5 dalys: Szostaków Gorzki, Szostaków Murowany, Szostaków Ostatni, Szostaków Bełdowskiego ir Szostaków Monkiewicza.
XIX a. pabaigoje šalia miestelio nutiestas Rusijos imperijai priklausęs Užnemunės geležinkelis, apie 1895 m. pastatyta geležinkelio stotis. I pasaulinio karo metais kaizerinės Vokietijos kariuomenė iš Žydkiemio į Šeštokus tiesė siaurąjį geležinkelį, jis turėjo sujungti platųjį Rytprūsių geležinkelį Gumbinė–Tolminkiemis–Žydkiemis su plačiuoju Užnemunės geležinkeliu. Šis karinis lauko (vok. Heresfeldbahn) bėgių kelias liko nebaigtas statyti.
1920 m. lenkams okupavus Vilniją, Užnemunės geležinkelis nebeteko reikšmės, kadangi jo dalis buvo už demarkacinės linijos. Dėl to 1921–1923 m. nutiestas Kazlų Rūdos-Šeštokų geležinkelis, prijungęs Varėnos-Suvalkų ruožą.
Nuo seno buvo žinomas Šeštokų dvaras. 1939 m. bažnytkaimyje gyveno 500 gyventojų. Žmones gydė privatus medicinos gydytojas, buvo vaistinė, paštas, pradinė mokykla, pieninė, kelios krautuvės, veikė kooperatyvas „Dzūkija“ (vėliau „Ąžuolas“), smulkaus kredito, žemės ūkio draugijos. Pokario metais apylinkėse veikė Tauro apygardos, Vytauto partizanų rinktinės partizanai.
Sovietmečiu buvo „Jaunosios gvardijos“ kolūkio gyvenvietė, greta įkurta Birutės (Birutos) gyvenvietė. Veikė ryšių skyrius, ambulatorija (nuo 1956 m.), kultūros namai (nuo 1956 m.), vidurinė mokykla (nuo 1952 m.), biblioteka (nuo 1950 m.).
2002 m. patvirtintas Šeštokų herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Saltininkai (2021, Lazdijų rajono savivaldybė)
Biruta (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Teizai (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Krosna (2012, Lazdijų rajono savivaldybė)
Senkonys (2020, Lazdijų rajono savivaldybė)
Klepočiai (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Straigiai (2020, Lazdijų rajono savivaldybė)
Gervėnai (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Jukneliškė (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Teizininkai (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Meškonys (2023, Vilniaus rajono savivaldybė)
Paaliosė (2024, Elektrėnų savivaldybė)
Alizava (2019, Kupiškio rajono savivaldybė)
Vasiuliai (2024, Ignalinos rajono savivaldybė)
Ardiškiai (2024, Raseinių rajono savivaldybė)
Ferma (2013, Panevėžio rajono savivaldybė)
Gudžiūnai (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Seredžius (2021, Jurbarko rajono savivaldybė)
Pagėgiai (2012, Pagėgių savivaldybė)
Paliesius (2024, Ignalinos rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Gilūtos nuo vandens bokšto
Panevėžys nuo Parko 45
Toliejai nuo vandens bokšto
Skudutiškio apylinkės nuo vandens bokšto
Užukenės apylinkės nuo vandens bokšto
Panorama nuo Papėčių piliakalnio
Saulėtekis nuo priešgaisrinio bokšto
Radeikiai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Ukmergės teleradijo bokšto
Merkinės apylinkės nuo apžvalgos bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3113 (Valakėliai-Pušalotas)
5309 (Salakas-Tolimėnai-Švedriškė-Pažieviškė-Dūkštas)
1017 (Boguslavas–Tučiai II)
109 (Švenčionys-Lentupiai)
3521 (Šiluva-Kaulakiai-Berteškiai)
215 (Bubiai-Ramučiai)
2809 (Giedraičiai-Miežoniai-Dubingiai)
1306 (Užubaliai-Pačeriaukštė-Toliūnai)
1225 (Šlavėnai-Kurkliai II-Kolonija)
1237 (Diktarai-Kudoriškis-Skiemonys)