1.     

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie miestelį

Šaukėnai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 21 km į šiaurę nuo Kelmės, prie kelio 2103 Verpena–Šalteniai–Ramučiai . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1989 m., su XVIII a. barokiniais šventoriaus vartais, turinčiais kultūros paminklo statusą), yra Šaukėnų vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas (LT-86043), kraštotyros muziejus (nuo 1999 m.), išlikęs XVIII a. Šaukėnų dvaras su parku. A. Jurgino sodyboje stovi koplytstulpis ir Pietos skulptūra (1900 m., restauruoti 1937 m.).
== Etimologija ==
Šaukėnai – asmenvardinis vietovardis, kildinamas nuo asmenvardžio Šaukėnas. Liaudies etimologija teigia, kad miestelio pavadinimas kilęs iš žodžio „šaukti“.
== Geografija ==
Miestelis įsikūręs prie Šonos ir jos intako Ilgos, netoliese teka Venta. Saugoma Šaukėnų pušis. Netoli Šaukėnų trykšta Svilės šaltiniai. Į šiaurę už 2 km nuo miestelio yra kelių 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai ir 215 Bubiai–Ramučiai sankryža. Iš rytų pusės prie miestelio prieina Kurtuvėnų regioninis parkas.
== Istorija ==
Rašytiniuose šaltiniuose prie Šaukėnų dvaro įsikūręs Šaukėnų kaimas minimas jau XV a. viduryje, čia vykdavo dideli turgūs. Tai vienas senesnių religinių centrų Žemaitijoje. 1486 m. pastatyta pirmoji medinė Šaukėnų bažnyčia, kurią fundavo vietos bajorai Mikalojus ir Margarita Šemetos. 1497 m. pastatė pirmąjį altorių. Kiek vėliau bažnyčios vidus gražiai išpuoštas baroko altoriais, šventoriuje buvo daug kryžių bei koplytėlė. Būta labai įdomios krikštyklos, puoštos liaudies drožiniais. 1499 m. minimas miestelis (suteikta privilegija rengti savaitinį turgų ir laikyti smukles). Reformacijos laikotarpiu iki XVII a. pradžios veikė protestantų maldos namai.
1632 m. pastatyta nauja katalikų bažnyčia, 1763 m. pastatyta kita. XVIII a. pastatyta medinė varpinė. Šaukėnai priklausė Šemetoms iki XVIII a. 2-osios pusės. Po to jie buvo parduoti Gorskiams, kurie valdė dvarą iki 1940 metų. Pokario metais dvare buvo įkurtas Užvenčio rajoninė ligoninė. Šaukėnai aktyviai dalyvavo uždraustos spaudos platinime. Tuo ypatingai rūpinosi Povilas Višinskis.
XVII a. pabaigoje Šaukėnuose gyveno daug žydų, pastatyta sinagoga. Miestelis nukentėjo per 1700–1721 m. Šiaurės karą ir marą (1711 m. nebeliko nė vieno gyventojo). Nuo 1803 m. veikė parapinė mokykla. 1837 m. leisti 4 prekymečiai ir savaitinis turgus. XIX a. pabaigoje Šaukėnai – Šiaulių apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras. Cariniais metais – draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo centras. Nuo 1909 m. pradėti rengti lietuviški vakarai, 1909–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius, taip Saulės ir parapinė labdaros draugija.
Tarpukariu Šaukėnuose veikė kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, malūnas, plytinė, elektros jėgainė, nuo 1933 m. – Labdarių, 1929–1933 m. – Bitininkų draugija, nuo 1931 m. dvare kurį laiką veikė ir sezoninė žemės ūkio mokykla. Pokariu apylinkėse veikė Vytenio rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1999 m. patvirtintas Šaukėnų herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

5137 (Bačkiškiai-Bardauskai)
4603 (Telšiai-Alsėdžiai-Barstyčiai-Skuodas)
1102 (Kaniūkai–Einorai–Nemunaitis)
1219 (Rubikiai-Mačionys-Diktarai)
3215 (Vieštovėnai-Juodeikiai-Mižuikiai)
3514 (Gėluva-Jankūnai-Juodkaimiai)
1931 (Rupinai-Jadagoniai-Pavilkijys-Kriūkai)
2921 (Aleknaičiai-Vilūnaičiai-Juknaičiai)
3427 (Praščiūnai-Ožaičiai-Valatkoniai)
3203 (Rietavas-Tverai-Varniai)