1.     

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie kaimą
Šūkliai – kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 5 km į vakarus nuo Klausučių, Šeimenos kairiajame krante. Išliko didelis buvusio dvaro parkas.
== Istorija ==
Pirmąkart Šūklių vardas paminimas 1595 m. ATR valdovo Zigmanto Vazos privilegijoje Jonui Vyšniauskui ir jo žmonai Galinai Bankovskai.
Vos 3 km į vakarus nuo Žaliosios gyvenvietės, Širvintos ir Šeimenos santakoje, 9 ha sulaukėjusiame parke stovi Šūklių dvaro sodybos pastatai. Legendos byloja, kad rūmai iškilo senoje kryžiuočių piliavietėje.
XVII a. Šūkliai priklausė Kauno pavieto Alvito seniūnijai. 1694 m. dvare įvykdyta inventorizacija. 1827 m. Šūklių dvare gyveno 410 gyventojų. XIX a. viduryje savininko Viktoro Gauronskio iniciatyva iškilo ponų rūmai (apleisti tebestovi iki šiol). Aplink suvešėjo angliško stiliaus parkas su kuklias gėlynais. Paskutinysis Šūklių dvaro savininkas Viktoro sūnus Stanislavas (1860–1942) valdė 1115 margų žemės (1868 m. duomenys). Jo žmona kunigaikštytė Helena Liubomirskytė–Gauronskienė (1870–1950) įsteigė vaikų prieglaudą, kurioje veikė ir slapta daraktoriška mokykla.
Jųjų sūnus Janas Gavronskis (1892–1983) užaugęs tapo lenkų rašytoju ir diplomatu. Buvo vedęs žinomo italų dienraščio „La Stampa“ įkūrėjo dukterį Lučianą Frazati (1902–2007), abu Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo Antinaciniame pasipriešinime. Šeima užaugino Jasių Gavronskį (g. 1936), Italijai atstovavusį europarlamentarą.
Po Pirmojo pasaulinio karo Šūkliai įėjo į Nepriklausomos Lietuvos sudėtį. 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymo duomenimis kaimas buvo pati didžiausia, 3678 gyv. turinčio, Žaliosios valsčiaus vietovė.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

5114 (Žirgėnai-Pavištytis-Kregždžiai)
4227 (Žemaičių Naumiestis-Paupariai-Girininkai)
2303 (Kretinga-Kūlupėnai)
1513 (Žeimiai-Liepiai)
4210 (Galzdonai-Usėnai-Degučiai)
1128 (Daugai–Meškučiai–Meškasalis)
3432 (Šiaulėnai-Daktariškiai-Mėnaičiai)
1922 (Raudondvaris-Naujieji Bernatoniai-Žemaitkiemis)
2906 (Rozalimas-Plaučiškiai-Pakalniškiai)
2715 (Skuodiškiai-Ketūnai-Plinkšės)