Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Varėnos rajono savivaldybė » Valkininkų seniūnija » Čižiūnai (Valkininkai) (2013)      

Apie kaimą

Čižiūnai – gatvinis kaimas Varėnos rajono savivaldybės šiaurės rytuose, šalia kelio Vilnius-Varėna, į šiaurę nuo Valkininkų, dešiniajame Merkio krante. Čižiūnų seniūnaitija. Apie 1 km ilgio akmenimis grįsta gatvė apstatyta XIX a. ir XX a. pradžios namais, kurie į gatvės pusę nukreipti galais.
== Etimologija ==
Gyvenvietės pavadinimas kilęs iš asmenvardžių Čižiū́nas, Čìžas, Čỹžas, o šie – iš bltr. Чыж ← tokio pat žodžio, reiškiančio paukštį alksninuką.
== Istorija ==
Čižiūnai įsikūrė XVI a. per Valakų reformą Valkininkų karališkajame dvare ir miestelyje plėtojantis amatams. Pirmosios sodybos įsikūrė prie senojo vieškelio Vilnius – Gardinas. Iki XVII a. vidurio kaime gyveno Valkininkų ginklų kalyklos geležies lydytojai ir kalviai, vėliau – žemdirbiai. Dauguma pastatų pastatyti XIX a. pabaigoje.
Čižiūnų kaimas per visą savo gyvavimo istoriją socialiniu, ekonominiu ir teisiniu požiūriu nebuvo vientisas. Kaimas susidėjo iš dviejų dalių: Pirmųjų Čižiūnų ir Antrųjų Čižiūnų. Taip buvo iki kolūkių sukūrimo. Pastaruoju metu kaimas turi vieną pavadinimą – Čižiūnai.
Toks kaimo suskirstymas įvyko dėl istorinių aplinkybių. Pirmųjų Čižiūnų žemė visą laiką buvo kartu su valkininkiečių, užuperkasiečių ir paklėštariečių žeme. Todėl Pirmųjų Čižiūnų gyventojai daug artimiau buvo susiję su minėtų kaimų žmonėmis ir laukuose, ir pievose. Jie nuolat bendravo, net mokėjo kalbėti ir lenkiškai, ir gudiškai.
Valkininkų istorinę praeitį tyrusio A. Miškinio nuomone, XVI a. pabaigoje arba XVII a. pradžioje vietoj Pirmųjų Čižiūnų buvo miestelėnų kluonai. 1641 m. istoriniuose dokumentuose nurodoma, kad Antrųjų Čižiūnų kaimas yra netoli Valkininkų miestelio kluonų. Šiuose dokumentuose neminimas Pirmųjų Čižiūnų kaimas, matyt, jo vietoje dar tebebuvo miestelėnų kluonai. Todėl, tyrinėtojų nuomone, Pirmieji Čižiūnai įsikūrė ne anksčiau kaip XVII a. viduryje, kaimavietės gyventojai atsikėlė į dabartinę vietą iš miestelio, galbūt, savo sodybas statėsi kluonams skirtuose rėžiuose.
Antrųjų Čižiūnų kūrimosi istorija buvo visai kitokia. Teigiama, kad tai – tipiškas, pagal žemės reformos dėsnius suformuotas kaimas, susikūręs XVI a. viduryje kaip Valkininkų pramonės komplekso sudedamoji dalis, geležies lydymo ir apdirbimo meistrų, kalvių gyvenvietė. Dėl to ir pirminis kaimo pavadinimas buvo Čužoprudcai (rus. чужие пруды – „svetimi tvenkiniai“), nes kaimavietė šliejosi prie miestelio greta Valkininkų dvaro tvenkinių. Vėliau (1641 m.) žinomi kaip Kalviai, o nuo 1662 m. – Čižiūnai,
== Gyventojų buitis ==
Čižiūnų kaimas įtrauktas į „300 kultūros paminklų“ leidinį. Tai vienas gražiausių ir tipiškiausių Lietuvos gatvinių kaimų.
Apie gyventojų verslus liudija 1641 m. inventoriuje nurodytos prievolės. Tuo metu gyvenusios 7 šeimos turėjo po valaką žemės ir už jį mokėjo činšo 8 grašius, privalėjo duoti statinę avižų, vežimą šieno, žąsį, 2 vištas, 20 kiaušinių ir tt. Visą natūra nustatytą duoklę galėjo apmokėti pinigais. Karališkajai Valkininkų kalvei turėjo duoti po 3 svarus geležies rūdos. 1605 m. kaimas turėjo 7 valakus žemės, o pagal 1641 m. inventorių – 15 valakų, kuria naudojosi 3 žemdirbių ir 12 kalvių šeimos, be to, kaimui prirašyti 9 valakai Valkininkų girininkijos žemės. Šią žemę dirbo 22 šeimos, 3 šeimos, valdžiusios vieną iš šių valakų, gyveno miestelyje. Tad iš viso kaime šiuo laikotarpiu galėjo gyventi apie 34 šeimos.
Kaimo žemės plotas, gyventojų ir sodybų skaičius keitėsi. Čižiūnai II smarkiai nukentėjo per žiaurius karus su Rusija ir Švedija. Po niokojančių karų kaimas po truputėlį pradėjo atsigauti. Baudžiavos panaikinimo išvakarėse jam priklausė 15 sodybų, 486,35 dešimtinės žemės, iš jų – 93,73 dešimtinės miško, o valakinėse sodybose buvo nuo 3 iki 6 pastatų. Po baudžiavos panaikinimo žemės plotas sumažėjo: buvo atskirtas miškas, išperkamaisiais mokesčiais apdėta 373,18 dešimtinės žemės, suskirstytos į 8 valakinius ir 3 pusvalakinius ūkius. Kiekvienas valakas – 36,39 dešimtinės žemės. Už ją reikėjo mokėti po 19,88 rublių išpirkos per metus. Tarpukario laikotarpiu, iki kolektyvizacijos, kaimo valdytos žemės plotas pasikeitė nedaug. Pirmuosiuose Čižiūnuose buvo 12 valakų, o Antruosiuose – 9,5 valako žemės. Iš viso – apie 725 dešimtinės.
Valstiečiai, kaip ir kitų kaimų gyventojai, laikė po 1-2 arklius, 3-4 karves ir po keletą smulkesnių gyvulių bei paukščių.
== Įdomybės ==
Šioje Dzūkijos dalyje žmonės turėjo labai keistas pravardes. Antai Čižiūnų gyventoją visi vadino Jono Franka, nors iš tikrųjų jis buvo Aleksas Verseckas. Saulėnų šeimos turi pravardes: Mėkalikai, Blatkos, Fockės, Jurčikės. Kazlauskų šeimos vadinamos Buržuliais, Mulais; Markevičių – Andromis ir Čižikėmis, Černiauskai – Kriseliais, Galvanauskų – Raibiais, Sinkevičių – Baronais, Uždavinių – Zavadskais, Žydelių – Karaliais.
Šio kaimelio gyventojai buvo itin pamaldūs ir eidavo melstis daugiau kaip 50 km iš Valkininkų į Vilniaus Kalvarijas, Aušros Vartus. Pasiimdavo duonos, sūrio į kelionę. Eidavo basi, apavą per petį persimetę, kad turėtų kuo Vilniuje apsiauti. Čia jie susitikdavo su žmonėmis iš Varėnos, Tverečiaus, Adutiškio, Dūkšto. Maldininkai nakvodavo Šv. Mikalojaus bažnyčios, kurioje vykdavo pamaldos lietuviškai, šventoriuje.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.