Čekiškė – miestelis Kauno rajono savivaldybės vakaruose, 15 km į šiaurę nuo Vilkijos. Seniūnijos ir parapijos centras. Urbanistikos paminklas. Radialinis miestelio planas susiformavo XVIII a. viduryje. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje – ne visai taisyklingo trikampio plano aikštė. Joje – mūrinė Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1935 m. buvusios medinės bažnyčios vietoje, aplink aikštę – tankiai sustatyti pastatai. Čekiškės senojoje dalyje vyrauja XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios vienaukščiai, centre daugiausia mediniai namai. Išlikusi buvusi Čekiškės sinagoga. Veikia Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija, biblioteka, senelių globos namai (nuo 1993 m.), kultūros centras, paštas (LT-54046).
== Etimologija ==
1542 m. dabartinio miestelio vietoje minimas Piktakiemis, greta kurio įsikūrė Čekiškės dvaras. 1600 m. minima jau ir pati Čekiškė kaip gyvenvietė. Miestelio vardas tikriausiai yra asmenvardinis vietovardis – nuo asmenvardžio Čekas, Čekis, Čekys. Miestelio vardo kilmė nuo čekų tautos yra mažai tikėtina, tačiau minėti asmenvardžiai galėjo kilti ir nuo tautos vardo.
== Geografija ==
Miestelis įsikūręs Vidurio Lietuvos kalvagūbryje, kairiajame Dubysos krante šalia kelio Vilkija–Ariogala, į pietus nuo Ariogalos.
== Istorija ==
Dabartinio miesto vietoje 1542 m. minimas Piktakiemio kaimas, XVI a. viduryje į pietryčius nuo Piktakiemio, už upelio įkurtas Čekiškės dvaras (ankstesnis vardas – Čekakampiai), o 1600 m. jau minima ir Čekiškės gyvenvietė Šedvydžių dvaro žemėse. XVII a. Čekiškė priklausė dvarininkui Gedgaudui Jurgiui Gedgaudui Mackevičiui. Apie 1620 m. jis pastatė bažnyčią ir čia buvo įkurta parapija, 1625–1627 m. pradėjo veikti parapinė mokykla, bet 1636 m. kaimas ištuštėjo ir 1687 m. Vilkijos seniūnijos inventoriuje minimas tuščias 6 valakų kaimas – Piktakiemis arba Čekiškė. XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje pradėjo kurtis miestelis, minimas 1738 m., kuris 1762 m. gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. XIX a. pirmoje pusėje veikė parapinė mokykla. 1844 m. gyveno 90 Romos katalikų gyventojų. 1857 m. jau buvo 51 sodyba. 1863 m. su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais čia kovėsi B. Koliškos vadovaujami sukilėliai. 1885 m. veikė 3 maldos namai, pašto stotis. XIX a. Čekiškė – privatus miestelis Kauno apskrityje, valsčiaus centras.
Po 1887 m. gaisro miestelio planas patobulintas. 1902 m. įsteigta valdiška pradinė mokykla, buvo 790 gyventojų. XX a. 3-ajame dešimtmetyje miestelyje buvo lentpjūvė, malūnas, dvi milo vėlimo ir dvi kailių bei odų dirbtuvės, ~20 parduotuvių. Tarpukariu apie 70 proc. miestelio gyventojų buvo žydai, dauguma jų žuvo per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu. 1937 m. įkurta biblioteka.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1999 m. Prezidento dekretu patvirtintas Čekiškės herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Naujasodis (2017, Kauno rajono savivaldybė)
Kuras (2013, Kauno rajono savivaldybė)
Vaišvydava (2012, Kauno rajono savivaldybė)
Vandžiogala (2020, Kauno rajono savivaldybė)
Purviškiai (2021, Kauno rajono savivaldybė)
Domeikava (2012, Kauno rajono savivaldybė)
Sausinė (2017, Kauno rajono savivaldybė)
Pagiriai (2013, Kauno rajono savivaldybė)
Naujieji Muniškiai (2012, Kauno rajono savivaldybė)
Valmantiškiai (2024, Kauno rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Ožkasviliai (2013, Marijampolės savivaldybė)
Jiestrakis (2019, Prienų rajono savivaldybė)
Martiniškėnai (2024, Rokiškio rajono savivaldybė)
Gudai (2024, Mažeikių rajono savivaldybė)
Kesteniai (2018, Kalvarijos savivaldybė)
Marcinkonys (2018, Varėnos rajono savivaldybė)
Luknės (2012, Skuodo rajono savivaldybė)
Vitėnai (2020, Kėdainių rajono savivaldybė)
Naujoji Akmenė (2017, Akmenės rajono savivaldybė)
Šiauduva (2021, Šilalės rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Sudeikių apylinkės (Šeimyniškiai) nuo apžvalgos bokštelio
Naujasis Daugėliškis nuo vandens bokšto
Valkininkų apylinkės nuo vandens bokšto
Kasčiukiškės nuo vandens bokšto
Zavišonys nuo vandens bokšto žiemą
Nida nuo švyturio
Žagarių apylinkės nuo vandens bokšto
Panorama nuo Seredžiaus piliakalnio (Palemono kalnas)
Žilpamūšio panorama nuo vandens bokšto
Dembava nuo Melioratorių 10 daugiabučio
Atsitiktiniai kelių turai
166 (Plungė-Vėžaičiai)
2255 (Baukštinikai-Šatriai)
3920 (Šalčininkai-Ūta-Mikantonys)
3911 (Šalčininkėliai-Stasylos-Čiužiakampis)
2712 (Seda-Rubikai-Pievėnai)
4612 (Tryškiai-Kiršiai)
5314 (Rutiniškis-Smalvos-Turmantas)
5223 (Buivydžiai-Lavoriškės-Kena)
2509 (Rūda-Šventežeris-Teizai-Kavalčiukai)
3110 (Papyvesiai-Krinčinas-Gulbinėnai)