Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kaišiadorių rajono savivaldybė » Žiežmarių seniūnija » Žiežmariai (2017)      

Apie miestą

Žiežmariai – miestas Lietuvoje, Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 6 km į pietus nuo Kaišiadorių, piečiau magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Turi atskiros seniūnijos statusą (Žiežmarių seniūnija), taip pat yra Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas (išlikusi XVI a. gatvių struktūra, XIX–XX a. statyti namai).
Stovi Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1924 m., planuota kaip dvibokštė, bet pritrūkus lėšų pastatytas tik vienas bokštas), Lietuvos laisvės paminklas (ant postamento stovinti angelo statula, pastatytas 1932 m., skulptorius Adomas Jakševičius; sovietmečiu nugriautas, 1991 m. gruodžio 26 d. atstatytas, architektas A. Sprindys, skulptorė R. Venskūnienė), medinė Žiežmarių sinagoga (XIX a. vidurys), yra Žiežmarių gimnazija, Žiežmarių mokykla-darželis, paštas, girininkija (Triliškėse), biblioteka, Kaišiadorių meno mokyklos skyrius. Išlikęs Žiežmarių dvaras (kurį 1857–1858 m. suprojektavo Cezaris Anikinis), magazinas. Miesto rytiniame pakraštyje yra katalikų kapinės, taip pat senosios žydų kapinės.
== Etimologija ==
Manoma, kad miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis: į vakarus nuo miesto Strėvon įteka jos kairysis intakas – Žiežmara (arba Žiežmarė). Nors dabar miestas yra atokiau nuo upelio, tačiau ankstesnė gyvenvietė buvo būtent prie jo, tik neaišku, kodėl vėliau gyventojai išsikėlė kiek toliau.
== Geografija ==
Centrinėje miesto aikštėje stovi laisvės paminklas, šalia Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Pietinėje dalyje yra didelis buvusių melioratorių rajonas. Pietine miesto dalimi prateka Strėva, ties Žiežmarių tiltu priartėdama prie senamiesčio.
=== Gatvės ===
Į vakarus nuo centrinės aikštės veda Kauno gatvė (link Kauno), į rytus – Vilniaus gatvė (link Vilniaus), į šiaurę – Žaslių gatvė (Žaslių pusėn), į pietus – Vytauto gatvė (link Nemaitonių).
1979 m. gyventojų surašymo metu Žiežmariai buvo miesto tipo gyvenvietė. Tuo metu miestų ir miesto tipo gyvenviečių gyventojai buvo priskiriami miesto vietovėms, tačiau Žiežmariuose gyventojai buvo apskaityti mišriai – 2622 gyventojai priskirti miesto tipo gyvenvietei, o kiti buvo surašyti pagal gatves – Kauno gatvėje 83, Pastrėvio gatvėje 74, Paupių gatvėje 42, Vilniaus gatvėje 37, Žaslių gatvėje 32, Žedas (Žiedo?) gatvėje 46 gyventojai. Kitose miesto vietovėse gyventojai pagal gatves nebuvo išskiriami.
== Istorija ==
Pirmą kartą Žiežmariai minimi XIV a. kryžiuočių karo kelių aprašymuose. 1348 m. ties Žiežmariais prie Strėvos įvyko LDK kariuomenės, vadovaujamos Algirdo ir Kęstučio, mūšis su kryžiuočiais – Strėvos mūšis.
XV a. minimas Žiežmarių dvaras, 1487 m. minimas miestelis. Po kelių dešimtmečių pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta mokykla. Nuo XIX a. istorinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad Žiežmariai miesto teises gavo dar 1522 m. ar 1567 m. 1549 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Žiežmarius užrašė Barborai Radvilaitei. XVI a. Žiežmariai ėmė sparčiai augti, kadangi buvo prie svarbaus prekybos kelio Vilnius–Kaunas. 1580 m. Žiežmariai dukart degė. XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą miestas nusiaubtas švedų, įsimetė maro epidemija.
Pasinaudoję Ketverių metų seimo nutarimais, miestiečiai išsirinko laisvojo miesto valdžios organus dar iki privilegijos gavimo (1791 m. rugpjūčio 1 d.), tačiau miesto teises ir herbą gavo po pusmečio – 1792 m. vasario 14 d. Privilegijos gavimo proga miestiečiai surengė puotą, kuri kaip ir daugelis to meto iškilmių pasibaigė miestiečių ir bajorų peštynėmis. Vėliau privilegija buvo atimta, po to savivalda vėl atgaivinta, bet 1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vėl panaikinta. XIX a. pradžioje Žiežmarius smarkiai nuniokojo Napoleono armija. XIX a. pabaigoje Žiežmariai – miestelis ir dvaras Trakų apskrityje, čia buvo valsčiaus būstinė, veikė vaistinė.
Po I pasaulinio karo prie Žiežmarių vyko kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė sulaikė bolševikų veržimąsi Kauno link. Miestelis nukentėjo per II pasaulinį karą, po jo vėl ėmė augti.
1636 m. pirmą kartą paminėti žydai gyvenanti Žiežmariuose. 1895 duomenimis miestelyje gyveno 2204 gyventojai, iš kurių 1310 buvo žydai (59,4 %). Tarpukaryje žydai turėjo vieną iš 5 visoje Lietuvoje būtent žydų draugijų Vilniui vaduoti. Žiežmarių sinagoga buvo viena iš 14 medinių sinagogų išlikusių visoje Lietuvoje.
1958 m. gegužės 15 d. Žiežmariai atgavo miesto teises kaip miesto tipo gyvenvietė. 1958 m. įkurtas didžiausias Lietuvoje dekoratyvinės sodininkystės medelynas. Sovietmečiu čia buvo Kaišiadorių sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, turėjusi didžiausias gėlių plantacijas Lietuvoje (per milijoną gėlių kasmet), buvo 300 ha sodas. Žiežmariuose buvo įsikūrę rajono melioratoriai ir kaimo statybininkai.
1997 m. Žiežmariuose įkurta sulčių gamykla. 1998 m. patvirtintas dabartinis Žiežmarių herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.