Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Šilalės rajono savivaldybė » Kvėdarnos seniūnija » Kvėdarna (2021)      

Apie miestelį

Kvėdarna – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, kelių 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė ir 193 Kvėdarna–Švėkšna–Saugos sankirtoje, 14 km į šiaurės vakarus nuo Šilalės, prie Jūros upės. Seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Miestelyje yra 4 seniūnaitijos: Gedimino, Jūros, Piliakalnio ir Saulėtekio (pastarosios centras yra Sauslaukyje). Veikia Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija, Prano Liatuko pradžios mokykla, paštas (LT-75029).
Miestelio senoji dalis spindulinio plano. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra dvi paplatintos gatvės pavidalo aikštės; viena savaime susiformavusi, kita suplanuota 1923 m.
Akmens mūro bebokštėje Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, pastatytoje 1936 m. (archit. Romanas Steikūnas) yra 3 mediniai altoriai su XIX a. skulptūromis, medinių skulptūrų („Šv. Antanas“, „Šv. Rokas“, abi XIX a.).
Bažnyčios šventoriuje – koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra (XIX a. pabaiga), medinis kryžius su dviem kryžmomis ir koplytėle (1931 m.).
Kvėdarnos kapinių koplyčia, statyta 1860 m., kapinėse – vienintelio Lietuvoje aklo knygnešio Petro Kavaliausko kapas.
Paminklas Vytautui Didžiajam, 1930 m.
Paminklas Žuvusiems už Lietuvą tremtyje ir Tėvynėje, 1989 m.
Žydų genocido aukų kapinės.
== Etimologija ==
Kvėdarnos vardo kilmė nėra aiški. Senoji pavadinimo lytis neturėjo raidės r, bet vietoje jos buvo i ir atkuriama senoji forma yra Kvėdaina (arba Kvedaina). Tokia lytis ir jos variantai pasitaiko daugelyje istorinių šaltinių (pvz., rus. Хвейданы). Dabartinė forma nusistovėjo XX a. – dar 1908 m. kalbininkas Kazimieras Būga nurodė Kvėdaina arba Kvėdarna, bet oficialiame 1925 m. leidinyje „Lietuvos apgyvendintos vietos“ pateikta tik Kvėdarna.
Kvėdaina lietuvių ir apskritai baltų vardyne yra vienišas žodis, kadangi nerandama panašių. Vienintelis galimas paaiškinimas yra hidroniminis (vandenvardinis vietovardis): galbūt miestelio vardas kilęs nuo pro jį tekančios upės, kuri seniau buvo vadinama Kvėdainale (dabar vadinasi Upelis, Jūros upės intakas). Vėliau šaknyje r galėjo atsirasti analogija su populiaria pavardės šaknimi kvedar-.
Po 1863 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia Kvėdarną pavadino Konstantinovu, taip ji buvo vadinama iki I pasaulinio karo.
== Geografija ==
Per Kvėdarną teka Jūros intakas Geniotalis. Keliai veda į Švėkšną, Rietavą, Laukuvą, Žadeikius. Kvėdarnos apylinkėse išgaunamas žvyras. Netoliese yra Kvėdarnos kaimas.
== Istorija ==
2 km į pietus nuo Kvėdarnos yra Padievaičio piliakalnis ir Padievaičio akmuo Velnio Sostas. Manoma, kad 1329 m. kryžiuočiai sugriovė gynybinę Gedimino Kvėdarnos pilį, pastatytą greičiausiai ant Kvėdarnos piliakalnio. Kryžiuočių žygis paminėtas Guillaume de Machaut poemoje Confort d’ami, parašytoje 1357 m.
Kvėdarna minima XIV–XV a., karališkasis Kvėdarnos dvaras, kurį valdė Sapiegos – 1554 m., miestelis – 1568 m., Kvėdarnos valsčius – 1593 m. 1569 m. pastatyta bažnyčia. 1609 m. įkurta parapinė mokykla. 1631 m. gauta turgaus privilegija. 1783 m. Kvėdarnos bažnyčiai atėjo popiežiaus Pijaus VI laiškas. Magdeburgo teisės suteiktos 1792 m. kovo 20 d., kai ATR valdovas Stanislovas Augustas Kvėdarnai dovanojo miesto teises ir herbą „karalaičio šventojo Kazimiero atvaizdą“. Po kelių mėnesių savivalda buvo panaikinta.
1831 m. Kvėdarną buvo užėmė sukilėliai. Lietuvių spaudos draudimo metais. Kvėdarna buvo vienas Žemaitijos spaudos platinimo centrų; draudžiamąją lietuvišką spaudą čia platino V. Čižauskas, J. Gumauskas, N. Paulauskas, B. Serapinienė, J. Steponavičius ir kiti. 1883 m. įsteigtas paštas, 1884 m. vaistinė. 1848 m., 1896 m. ir 1941 m. Kvėdarna degė, 1843 m., 1881 m. ir 1915 m. sudegė. XIX a. Kvėdarna buvo Raseinių apskritie miestelis. 1901 m. veikė slapta lietuviška mokykla.
1936 m. pastatyta Kvėdarnos bažnyčia, 1937 m. įkurta biblioteka. 1941–1942 m. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu nužudyta apie 600 Kvėdarnos gyventojų (dauguma žydai). Po II pasaulinio karo) veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės partizanai. 1950–1995 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2000 m. patvirtintas naujasis Kvėdarnos herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.