Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Radviliškio rajono savivaldybė » Tyrulių seniūnija » Polekėlė (2022)      

Apie kaimą

Polekėlė – kaimas Radviliškio rajono savivaldybėje, 2 km į rytus nuo Tyrulių; gyvenvietes skiria geležinkelis Kutiškiai – Pagėgiai. Kaimas pasiekiamas asfaltuotu keliu, vedančiu į Šiaulius ir Radviliškį. Stovi Polekėlės Švč. Mergelės Marijos Širdies bažnyčia, Polekėlės Daujotų koplyčia, globos namai. Veikia Polekėlės kaimo bendruomenė (pirmininkė Valentina Grinienė).
== Istorija ==
XVIII a. pabaigoje pastatyta Polekėlės bažnyčia. Pirmoji kaimo bažnyčia buvo pastatyta dvarininkų Daujotų. Bažnyčiai Jurgis Daujotas 1791 m. dovanojo 10 tūkstančių auksinų ir 2 margus žemės. Daujotų giminei įamžinti statytojas bažnyčią pavadino savo dvaro – Daujotavos vardu. 1930 m. Polekėlėje buvo įsteigta parapija. Pirmojo Polekėlės klebono Oželio, kuris čia klebonavo 35 metus, iniciatyva bažnyčia suremontuota, apdengta skarda. 1939 m. kovo 2 d. bažnyčia sudegė, liko tik medinė varpinė, kuri išlikusi iki šiol. Pradėta statyti mūrinė bažnyčia iki II pasaulinio karo neužbaigta. Dabartinė Polekėlės Švenčiausiosios Mergelės Marijos Širdies bažnyčia baigta statyti 1977 m., gilaus brežnevizmo laiku.
Dvaras turėjo apie 400 hektarų žemės ir miškų. Gyvenamasis pastatas buvo dviejų aukštų su didžiule veranda. Dvarą supo didžiuliai medžiai, keli sodai, gėlynai, keli tvenkiniai su karosais ir ešeriais, liepų ir ąžuolų alėjos, braškių daržai. Paskutinioji dvaro šeimininkė buvo Ieva Daujotaitė. Ji buvo ištekėjusi už lenkų didiko, Lenkijos valstybės veikėjo Liubomirskio. Pasakojama, kad I. Daujotaitė mokėjo 17 užsienio kalbų, piešė portretus lyg fotografijas.
1961 m. buvusiame Daujotavos dvare buvo įkurti kultūros namai. Nors Daujotų dvaras buvo įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, bet kultūros vertybe nepaskelbtas. 1995 m. gruodžio mėn. pabaigoje – vasario pradžioje nugriauti abu medinių rūmų korpusai: vieno aukšto rūmų pastatas, statytas XVIII a. antroje pusėje ir dviaukštis, statytas XIX a. „Žmonės išsitampė dvarą po lentą, po plytą, išnešė senovinius koklius ir savo namuose pasimūrijo krosnis.“ (Rita Rekštienė)
Kaimo centre, šalia vieno iš dviejų kaimo barų, tebestovi išlikusi Daujotų giminės koplyčia – mauzoliejus. Po giminės herbu išlikę mauzoliejaus statybos metai – 1893-ieji. Tarybinio ūkio laikais vienas iš partinių veikėjų buvo sumanęs kaimui įrengti smuklę, kitų liudytojų pasakojimu – šašlykinę. Apie 1970–1973 m. iš mauzoliejaus rūsio buvo išnešti karstai ir perlaidoti Polekėlės kapinėse. Tiksliai žinoma, kad viename iš karstų buvo dvaro savininkės Ievos Daujotaitės brolio Jono Daujoto palaikai. Kiti liudytojai pasakojo, kad buvę ir daugiau karstų, vieni atsimena pasakojimus, kad ten buvę palaidoti partizanai iš Pumpučių giminės. Smuklės kape organizatorius buvo liepęs sumūryti net pagrindą barui, židinį, tačiau paveldosaugininkai tada uždraudė taip niekinti kapą. Dabar koplyčios–mauzoliejaus geležinės ornamentuotos durys užvirintos.
1935 m. įsteigta pradžios mokykla, vėliau Polekėlės vidurinė mokykla, veikusi per tris pastatus. 2001 m. rugsėjo 1 d. mokykla uždaryta, kai joje mokėsi 36 kaimo vaikai. Uždarius mokyklą pastate kaimo žmonės įrengė šarvojimo salę.
1956–1992 m. buvo Polekėlės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, vėliau iki 1996 m. veikė Čiutelių žemės ūkio bendrovė.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.