Panemunė (anksčiau Aukštoji Panemunė) – Kauno miesto dalis, esanti į pietryčius nuo miesto centro, kairiajame Nemuno krante priešais Žemuosius Šančius, aukščiau Jiesios upės žiočių. Stovi Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1859 m.), rugpjūčio mėnesį kasmet vyksta šv. Roko atlaidai. Veikia Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos koplyčia. Panemunėje plyti didžiausias Kaune Panemunės šilas. Dalį teritorijos užima carinio laikotarpio karinis miestelis. Kareivinių gatvėje 2020 m. atnaujintas Panemunės stadionas. Yra senelių namai.
== Etimologija ==
Panemunė – vandenvardinis vietovardis, sudarytas pagal upę, pratekančią šalia – Nemuną.
== Istorija ==
1384 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose paminėtas Vaišvydų kaimas. XVI a. minimas Panemunės kaimas, 1559 m. – Panemunės dvaras. Istorikai spėja, kad XVII a. prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis.
XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. 1742 m. karaliaus Augusto III jis paskirtas Kauno seniūnu. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu. 1763 m. Panemunei suteiktos miesto teisės. XVII a. čia įsikūrė žydų kapinės.
1859–1860 m. klebono R. Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia. 1864 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško alaus fabrikėlis – bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. 1870 m. Panemunė neteko miesto teisių. XIX a. pabaigoje Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų – Hassfortų.
1877 m. Panemunėje įkurta pirmoji mokykla.
Rusijos imperijos valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – Kauno tvirtovės statybai. 1913 m. čia įrengtas pirmasis Lietuvoje aerodromas. Apie 1900 m. veikė Panemunės arkangelo Mykolo cerkvė. 1917 m. įkurtos Panemunės kapinės. Jose palaidotas prezidentas Aleksandras Stulginskis, lakūnas Jurgis Dobkevičius, knygnešys Adomas Grinevičius, kiti visuomenės veikėjai, žymūs asmenys.
1922 m. į Panemunę atkelta Karo mokykla, tarpukaryje įrengtas vienas geriausių Lietuvos kariuomenės sporto stadionų..
1919–1935 m. vyko traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Panemunė-Senamiestis. 1924 m. ėmė kursuoti autobusai nuo Kauno rotušės. 1927–1928 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Nemuną tarp Šančių ir Panemunės. 1931 m. LR ministerių kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto savivaldybės žinion, įsteigta Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla.
1933 m. Panemunė paskelbta kurortu, tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A. Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra.
1952 m. įkurta biblioteka, 1957 m. pastatytas gelžbetoninis Panemunės tiltas.
Šiuo metu Panemunė apima ir Jiesios kraštovaizdžius.
2013–2015 m. Panemunės-Šančių tiltas buvo restauruojamas. Panemunę su kitomis miesto dalimis jungia Panemunės tiltas, Jiesios tiltas, Hidroelektrinės tiltas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Kernuvės (2013, Birštono savivaldybė)
Dainava (2018, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Bliuviškiai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Krokininkai (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Vinkšnėnai (2022, Panevėžio rajono savivaldybė)
Krasaušiškės (2024, Prienų rajono savivaldybė)
Ruoščiai (2024, Kėdainių rajono savivaldybė)
Buckūnai (2021, Ignalinos rajono savivaldybė)
Skemai (2017, Rokiškio rajono savivaldybė)
Murava (2024, Kauno miesto savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Štadviliai nuo vandens bokšto
Jašiūnų apylinkės (Geložė) nuo vandens bokšto
Jieznas nuo vandens bokšto
Krokialaukis nuo vandens bokšto
Daugailiai nuo vandens bokšto žiemą
Pavoverės apylinkės nuo vandens bokšto
Dičiūnai nuo vandens bokšto
Luokesos apylinkės nuo vandens bokšto
Kazitiškis nuo priešgaisrinio bokšto žiemą
Panorama nuo Škėvonių atodangos
Atsitiktiniai kelių turai
1225 (Šlavėnai-Kurkliai II-Kolonija)
120 (Radiškis-Anykščiai-Rokiškis)
2007 (Akademija-Šlapaberžė-Berželė)
3406 (Šeduvos g. st.-Vadaktai-Krekenava)
3316 (Balbieriškis-Žagariai-Kirmėliškės)
1717 (Armeniškiai-Vozbutai)
166 (Plungė-Vėžaičiai)
222 (Kaunas-Vandžiogala)
1722 (Pašventys-Smalininkai-Užtilčiai)
4912 (Sudeikiai-Rukliai-Antandraja)