Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kėdainių rajono savivaldybė » Josvainių seniūnija » Vincentava (2019)      

Apie kaimą

Vincentava – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, 4 km į vakarus nuo Skaistgirių. Šalia kaimo praeina A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , o per kaimą – kelias 2021 Būdai–Skaistgiriai–Vincentava . Į šiaurę nuo Vincentavos dunkso Juodgirio miškas, o pietuose teka Žvaranta (Žąsino intakas). Viena dalis dabartinio Vincentavos kaimo priklauso Josvainių seniūnijai (priklauso Skaistgirių seniūnaitijai), kita dalis – Pernaravos seniūnijai.
== Istorija ==
1881 m. Kauno gubernijos žemvaldžių sąraše nurodyta, jog egzistavo trys gyvenvietės vardu Vincentava, dvi Ariogalos valsčiuje, viena Vilkijos valsčiuje. Ariogalos valsčiuje buvo „Vincentava“ bei „Būda Vincentava”, kurias 1869 m. pavaldėjo Benediktas Henrikas Tiškevičius. Vilkijos Vincentavos žemę valdė keletas bajorų giminių.
Pagal Kauno gubernijos 1892 m. inventoriaus knygą, Vilkijos valsčiuje – Vincentavos viensėdis (8 gyv.) bei Vincentavos okolica (80 gyv.), Ariogalos valsčiuje – Vincentavos viensėdis (20 gyv.).
Anot 1893 m. Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinio žodyno VIII t., Vincentavos buvo dvi – Vincentavos dvaras bei Vincentavos okolica. Vincentavos okolicoje bajorai Bogušai valdė 20 dešimtinių, Kobeckai – 3. Šukevičiai – 150 Vincentavos bei Ramonų okolicose.
Nurodo 1903 m. Žemaičių vyskupijos parapijų inventorius, kad Čekiškės parapijoje radosi Vincentavos okolica, o Pernaravos parapijoje buvo „Rudakių būda arba Vincentava” (Рудацкия буды или Винцентово).
Pagal 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymą buvo du viensėdžiai Vincentavos pavadinimu. Vienas Vincentavos viensėdis priklausė Pernaravos valsčiui, jame buvo 3 kiemai, 27 gyventojai. Kitas priklausė Čekiškės valsčiui. Jame buvo 16 kiemų, 124 gyventojai.
1925 m. Žemės Reformos Departamento parceliacijos skyriaus dokumentuose, Pernaravos valsčiuje buvo palivarkai „Vincentavos I“ bei „Vincentavos II“, kurie anksčiau priklausė Benediktui Jonui Tiškevičiui, o Čekiškės valsčiuje buvo didesnis „Vincentavos k.“.
1950–1953 m. Vincentavos apylinkės centras.
Nuo seno gyveno lietuviai ir lenkai Vincentavoje. Bajorai bei daugelis valstiečių kalbėjo lenkiškai, tačiau XX a. pradžioje tik trys šeimos buvo lenkai.
Apie gyvenimą tarp Vincentavos bei netolimųjų kaimų lenkų 1940 m. parašė Lenkijos karys ir pabėgėlis Stanisław Nienałtowski knygoje „Wschodnie losy Polaków“ (Lenkų rytų likimai).

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.