Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Molėtų rajono savivaldybė » Suginčių seniūnija » Suginčiai (2017)      

Apie kaimą

Suginčiai – kaimas Molėtų rajono savivaldybėje, prie magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena . Seniūnijos centras, Suginčių I ir II seniūnaitijų centras. Yra Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1910 m.), veikia Suginčių vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-33043).
== Istorija ==
Istoriniuose šaltiniuose (Balninkų seniūnijos inventorius) minimas nuo 1554 metų. XVI a. vidurio priklausė Vilniaus vyskupui Povilui Alšėniškiui (buvo privati jo valda). 1606 m. Jurgis Kirdėjus Mirskis Suginčius užrašo Mikalojui ir Aleksandrui Sventickiams. 1643 m. Povilas, Mikalojus ir Dominyka Sventickiai Suginčius pardavė Kotrynai Barščevskai Janovai Marcinskai, Vilniaus pataurininkei. Suginčių dvaras 1584–1731 m., turėjo teisių į Virintų (su Martynu Valavičiumi), Dūrių (su Videniškių reguliariosios atgailos kanauninikais), Punto, Ilgyno (Kulionių k.), ir Ilgyno (Antadūrės k.) ežerus. XVII a. pab. – XVIII a. pradžioje Suginčių dvarą valdė Šolkovskiai. 1672 m. Danielius Šolkovskis bylinėjosi su Stanislovu Unikovskiu, Antadūrės dvarininku, dėl teisių į ežerus. 1699–1704 m. Suginčių dvaro ponai Jurgis ir Elzbieta iš Delamarsų Šolkovskiai Kazimierui Klepšai pardavė keturis ežerus. Jonas Šolkovskis Suginčių dvarą 1740 metais pardavė Mikalojui Petkevičiui, Ukmergės pavieto teisėjui, Mažeikiškių seniūnui. Tuomet Suginčių dvarui priklausė Suginčių, Gečių ir Melninkų kaimai su maždaug 150 baudžiauninkų. Melninkų kaime XVII–XVIII a. ant Suraižos upės buvo malūnas. Bent 1761–1782 m. Suginčiai priklausė Janovičiams (arba jie nuomavo dvarą). Turbūt jie (nors šaltiniai teigia, kad Michailovskiai) 1773 m. pastatė antrąją Suginčių koplyčią, stovėjusią iki XX a. pradžios. Pagal vyskupo Ignoto Masalskio vizitacijos duomenis Suginčių dvarui 1782 m. priklausė Želvų, Šliavelių (pastarasis, matyt, trumpą laiką), Joneikiškių kaimai ir Suražkos (dab. Suraiža) vienkiemis.
1795–1881 m. Suginčių dvarą valdė Michailovskiai. 1881 m. mirus Elzbietai Michailovskai dvaras atiteko Marijai Bilevič Pilsudskai (Juzefo Pilsudskio motinai), kuri 1882 m. įkeitė dvarą Vilniaus žemės bankui. Tada dvaras turėjo 1108,67 dešimtinių žemės, jame buvo 11 pastatų. Dvarui priklausė šios vietovės: Suginčių ferma su miesteliu, Ežerys, Lisagurka, Adomiškis, Cegelnia (dab. Molinka), Naujoji Baruvka (prie Želvų ež.), Senoji Baruvka (prie Loluičių), Kazarieza, Želvykštis, Gečiai, Želvos, Joneikiškės, taip pat Želvų ir Želvykščio ežerai.
1890 m. Suginčių dvarą Vilniaus žemės bankas pardavė pulkininko dukteriai Olgai Markovai, iš kurios jį 1906 m. nupirko Vikentijus Pekarskis. Iš jo XX a. pradžioje dvarą nupirko ir pasidalijo keturi ūkininkai (Šutinys, Juodvalkis, Skinderis ir Ramonas, kiekvienas po 35 ha). I pasaulinio karo metais dėl gyventojų neatsargumo sudegė dvaro rūmai. Kiti pastatai tvartai, klojimai, tarnų gyvenamieji namai sunyko XX a.
Visos enciklopedijos ir žinynai kartoja netikslius Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinio žodyno duomenis apie Molėtų rajono Suginčius painiodami juos su Akmenės rajono Suginčiais, nors žinyne nurodyti Suginčiai Vilkmergės apskrityje.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.