1.     


Nuotraukos adresas

Vietovės.Lt puslapio adresas

Youtube filmuko nuoroda


Apie vietovę

Panevėžys – šiaurės Lietuvos miestas. Išsidėstęs abipus Nevėžio, dešiniajame krante – Panevėžio senamiestis, kairiajame – Naujamiestis, dabartinis miesto centras.
Yra Vidurio Lietuvos žemumoje. 136 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Penktas pagal dydį Lietuvos miestas.
7 pašto skyriai (centrinis LT-35001). Panevėžio rajono savivaldybės ir Panevėžio seniūnijų centras. Galinė Siauruko stotis Panevėžys–Anykščiai. Yra Panevėžio vyskupija, įvairių tikėjimų bažnyčių, cerkvių.
Miesto gimtadienis (miesto diena) švenčiamas rugsėjo 7 d.
== Etimologija ==
Miestas kūrėsi prie Nevėžio upės, todėl ir pavadintas atitinkamai: priešdėlis pa- + upės vardas. Vandenvardinis vietovardis, toks toponimas lietuvių kalbai būdingas, pvz. Pagėgiai, Pakruojis, Pasvalys ir kt.
== Geografija ==
Yra patogioje geografinėje padėtyje. Susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, „Via Baltica“ jungianti su dviem Baltijos jūros sostinėmis – Varšuva ir Ryga. Iki Klaipėdos uosto – 240 km. Miestą kerta geležinkelio ruožas (didžioji miesto dalis yra į pietus nuo geležinkelio), veikia trys vietinėms reikmėms veikiantys oro uostai (vienas jų privatus). ~6 km į rytus nuo miesto centro yra Pajuosčio aerodromas.
1969 m. vasario 11 d. mieste siautė ilgiausia Lietuvoje stichinė pūga (78 val. 25 min.).
=== Miesto dalys ===
== Istorija ==
1414 m., pasak legendos, Vytautas Didysis, grįždamas iš Žemaitijos į Vilnių, rado čia senosios lietuvių tikybos šventyklą. 1503 m. rugsėjo 7 d. paminėtas Panevėžio vardas, kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras rašte Ramygalos bažnyčios klebonui apie dovanojamas žemes tarp Nevėžio ir Lėvens upių pamini Panevėžė (Panevėžio dvaro žemės, buvusios dešiniajame Nevėžio krante, perduodamos Ramygalos parapijai). 1507 m. sklype dešiniajame Nevėžio krante pastatyta bažnyčia, o šalia, kaip bažnytinė valda – smuklė, spirito varykla, pirtis. Taip kūrėsi Senasis Panevėžys (dabartinis Senamiestis). 1548 m. dvaro žemių patikros rašte, Nevėžio kairiajame krante jau minimas ir Naujasis miestas (dabartinis Naujamiestis). Naujasis Panevėžys, priklausantis didžiojo kunigaikščio dvarui, įsikūrė kairiajame Nevėžio krante ir greitai pralenkė Senąjį.
Miestas pamažu įgavo didesnę reikšmę. 1565–1566 m., Lietuvoje vykstant administracinei reformai, Panevėžio dvaras tapo Upytės pavieto centru. 1568 m. iš Krekenavos į Panevėžį atkeltas pavieto teismas. 1661 m. Senasis Panevėžys gavo turgaus privilegiją. Nuo 1780 m. Senasis ir Naujasis Panevėžys ėmė jungtis, ėmė kurtis Mikolajavas – gyvenvietė, pavadinta pagal jos savininką M. Tiškevičių. 1791–1792 m. tapo miestu (nors savivalda įvesta, bet nespėtai jai gauti privilegijos).
XIX a. 1-ojoje pusėje Senasis Panevėžys ir Mikolajavas tapo Panevėžio priemiesčiais (1915 m. prijungti prie miesto). XIX a., tapo palankiu Panevėžio miesto plėtrai. Tik tris kartus – 1812 m. pražygiuojant Napoleono armijai ir 1831 bei 1863 metų sukilimų metu miestas patyrė sukrėtimus, jų pasekmės greitai likviduotos. 1811 m. Panevėžys rusų valdžios išpirktas iš privataus savininko, tai pagerino jo ekonominę ir politinę padėtį. XIX a. mieste įsikūrė sentikių bendruomenė. 1881 m. miestas nukentėjo nuo didelio gaisro. XIX a. pab. miesto raidą paspartino nutiestas geležinkelis Radviliškis–Daugpilis, o 1899 m. ir siaurukas Švenčionėliai–Panevėžys. Tada mieste buvo odos, saldainių, spirito, tabako fabrikėliai. Tai buvo Kauno gubernijos miestas, apskrities centras.
Pagrindinis tolesnių dviejų miesto istorijos šimtmečių bruožas yra nuolatinis ir greitas augimas, kuris reiškėsi gyventojų skaičiaus didėjimu bei ekonomikos, infrastruktūros, socialinės sferos ir kultūros plėtra. Miestas smarkiai nukentėjo I pasaulinio karo metu, sudegė apie trečdalis miesto. Tarpukariu miestas garsėjo malūnais, pastatyti linų apdirbimo, cukraus ir muilo fabrikai. 1927 m. įsteigta Panevėžio vyskupija. 1944 m. liepos 22 d. Panevėžį užėmė I. Bagramiano vadovaujama sovietų kariuomenė. Panevėžys garsėjo savo gamyklomis ir fabrikais.
Po 1945 m. miesto gyvenimą įtakojant komunistų partijai ir sovietinei santvarkai, miestas ėmė plėstis į pramonės centrą. Plėtėsi miesto teritorija, išaugo stambūs gyvenamųjų namų kvartalai. 1955–1965 m. pastatytos autokompresorių, „Ekrano“, kabelių, tiksliosios mechanikos gamyklos, stiklo fabrikas. 7-ajame dešimtmetyje pradėta miesto centrinės dalies rekonstrukcija, sutvarkyta Nevėžio senvagė. Vakarinėje miesto dalyje pastatyti nauji mikrorajonai – Klaipėda (architektės I. Daujotytė, I. Mumšienė, G. Bimbienė), Pilėnai (architektė G. Bilubienė), Kniaudiškiai (architektai V. Andriuška, M. Steponavičius ir kt.), Tulpės (architektai S. Katilius ir N. Garbaliauskienė). Miestas plėtotas pagal 1947, 1962 m. (architektė I. Daujotaitė), 1973 m. (architektas V. Bugailiškis) bendruosius planus.
Pramonė – panevėžiečiams svarbus dalykas, kelis dešimtmečius formavęs savivoką. Miesto augimas, gyventojų daugėjimas iškėlė daug problemų. Miestas tapo nekuriančiu, tik gaminančiu. Nuo ekonomikos ryškiai atsiliko kultūrinės ir socialinės sferų plėtra. Panevėžyje neįkurta jokia svarbi mokslo įstaiga, švietimo sistema per ~300 m. nepažengė nuo mokyklų. Tik Panevėžio dramos teatras ~20 metų pasiekė aukštesnį nei nacionalinis teatro lygį. Mieste nesuformuotas intelektualinis potencialas.
1993 m. patvirtintas dabartinis Panevėžio herbas.
== Ekonomika ==
Stambus pramonės centras. 2003 m. pagaminta 5,1% Lietuvos prekių.
Išvystyta maisto (miltų, cukraus, pieno, mėsos, aliejaus), tekstilės (linų) pramonė. Stambios įmonės:
AB „Panevėžio statybos trestas“ – viena didžiausių statybų bendrovių šalyje. Apie 1400 darbuotojų;
AB „Panevėžio keliai“ – viena didžiausių Panevėžio įmonių. Apie 800 darbuotojų.
„Kalnapilis“ – alaus darykla. Viena seniausių (1902 m.) miesto įmonių;
UAB „Viking Malt“ – salyklo gamykla;
AB „Linas“ (nuo 2005 m. veikia su antrine UAB „Linas Nordic“) – lininių tekstilės gaminių gamyba;
AB „Lietkabelis“ – vienintelė instaliacinių laidų ir kabelių gamykla Baltijos šalyse;
UAB „Schmitz Cargobull“ – Sunkvežimių priekabų gamykla
AB „Linas Agro“- žemės ūkio produktų gamyba
AB „Amilina“ (anksčiau „Malsena“) – krakmolo ir glitimo gamyba
AB „Panevėžio energija“ – energijos tiekimas
UAB „Devold“ – trikotažo gamyba
UAB „Jaukurai“ – Šildymo, santechnikos, inžinerinių tinklų įranga
UAB „Naftėnas“ – Naftos produktų didmeninė prekyba
UAB „TETAS“ – Statyba (elektros ir telekomunikacijos tinklų)
„Ekranas“ (~4 tūkst. darbuotojų) buvo didžiausia kineskopų gamykla Baltijos šalyse, buvo svarbi Panevėžio ūkiui. 2006 m. bankrotas kilstelėjo miesto socialinę įtampą, ~dvigubai pakilo nedarbas).
Yra sporto salė Kalnapilio arena, plečiamas PC „Babilonas“[reikalingas šaltinis], prie miesto sukurtas logistikos centras[reikalingas šaltinis].
Yra Panevėžio LEZ pramonės parkas, veikia Panevėžio mokslo ir technologijų parkas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.

Atsitiktinės panoramos

Panorama nuo Bradeliškių piliakalnio

Panorama nuo Sartų ežero apžvalgos bokšto žiemą

Užukenės apylinkės nuo vandens bokšto žiemą

Žaliakalnis nuo Prisikėlimo bažnyčios terasos

Naujausios panoramos

Panorama nuo Pagramančio piliakalnio

Avilių apylinkės nuo vandens bokšto žiemą

Dreverna nuo apžvalgos bokšto

Gruožninkų apylinkės nuo bokštelio žiemą


Atsitiktiniai kelių turai

4407 (Švenčionys-Reškutėnai-Rėkučiai)
4224 (Gudai-Katyčiai)
1932 (Juragiai-Dievogala-Mitkūnai)
4831 (Graužiečiai-Antakalnis-Alionys)
4924 (Avižieniai-Antalgė-Tirmūnai)
5215 (Nemenčinė-Sužionys-Jonėnai)
4308 (Kieliai-Avižonys-Šiauliai)
1912 (Rupinai-Griškabūdis-Kudirkos Naumiestis)
3901 (Ažulomis-Šalčininkai-Milvydai)
4913 (Rukliai-Radeikiai-Juknėnai)