Budriai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 8 km į pietus nuo Kartenos, 13 km į rytus nuo Kretingos, prie kelio Kartena–Mikoliškiai–Gargždai. Seniūnaitijos centras. Stovi Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, yra parapijos kapinės, Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinio ugdymo skyrius, biblioteka, Kretingos rajono kultūros centro filialas, Budrių kaimo bendruomenė.
Kultūros paveldas:
Budrių bažnyčios statinių kompleksas (1903–1906 m.);
Bažnytinės vėliavos su šventųjų paveikslais (XIX a.);
Vargonai (3 balsų pozityvas, su unikaliu dūmimo sistema; 1928 m., meistras Pranas Jankauskas);
Paminklinis akmuo ir kryžius 1946 m. prie Budrių žuvusio Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kadugio kuopos vado leitenanto Jono Žutauto–Ramūno, Šatkaus Roko (1921–1946) atminimui (kryžius – apie 1990 m.; paminklinė plokštė – 1996 m.)
== Etimologija ==
Budriai – asmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžio Budrys daugiskaitos.
== Istorija ==
Kaimas susiformavo XVI a. po valakų reformos. Priklausė Kartenos dvaro Gudeliškės palivarkui, kurį Mykolas Sapiega 1634 m. dovanojo Kartenos klebonijai. 1763 m. pastatyta koplyčia, tapusi Kartenos parapijos filijine bažnyčia.
1842 m. palivarką paėmus valstybės nuosavybėn, Budriai tapo valdiška valda. 1846 m. kaime buvo 11 dūmų, o 1849 m. valstybiniame Kartenos dvare lažą ėjo 120 baudžiauninkų. 1861 m. buvo 10 kiemų, veikė filijinė bažnyčia ir prieglauda, kurioje buvo išlaikomi 4 žmonės. Baudžiavą panaikinus, 61 valstietis valstybiniam Kartenos dvarui 1870 m. atlikinėjo atodirbio prievoles.
1861 m. įsteigta Kartenos valsčiaus Budrių seniūnija, jungusi Abakų, Šmilkščių kaimų bendruomenes ir dalį Kartenos miestelio. XIX a. II pusėje – 1922 m. kaimui priklausė per 480 ha žemės, kurią valdė 27 valstiečiai. XIX a. pabaigoje nuo kaimo buvo atskirtas Budrių bažnytkaimis, kuriame 1896–1898 m. gyveno nuo 16 iki 30 žmonių.
1903 m. pastatyta nauja Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Joje 1906–1911 m. dirbo kunigas Felicijonas Lelis, kurio rūpesčiu parapijos kaimuose veikė slaptos lietuviškos mokyklos, o miestelyje 1909 m. atidaryta valdinė pradinė mokykla. 1908 m. įkurtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius.
1922 m. Budriai išskirstyti į vienkieminius ūkius, kurių 1923 m. buvo 37. 1919–1940 m. Budriai tebebuvo seniūnijos centras. Seniūnu 1932 m. dirbo Kazys Gagilas, o padėjėju – Aleksas Slušnys. Kaime veikė Budrių pradinė mokykla, Kretingos vartotojų bendrovės parduotuvė ir keletas privačių krautuvių, 1928 m. atidaryta pašto agentūra, kurioje gyventojų patogumui apie 1936 m. įvestas pirmas telefonas, o 1938 m. telefoną įsivedė notaras Jonas Kentra iš Lukauskių (Budrių) dvarelio.
1926 m. įkurta Budrių parapija. Prie bažnyčios susibūrė choras, pavasarininkų kuopa, 1939 m. – lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius. 1928 m. įsteigtas šaulių būrys, kurio Garbės nariu buvo generolas Petras Šniukšta, gyvenęs Notiškės dvarelyje.
1945 m. apylinkės miškuose veikė Kardo rinktinės Kadugio partizanų būrys, kuris 1946 m. pavadintas Buganto kuopa. Nuo partizanų rankų žuvo budriškis naujakurys Justinas Buivydas. Partizanų ryšininkai ir rėmėjai buvo Budrių klebonas Bronislovas Sandas-Baronas, Elena Budrikienė ir Antanas Viršilas. 1948–1951 m. iš kaimo į Sibirą buvo išvežtos Jono Idzelio, Justino Prūckaus, Vlado Šlušnio, Marcelino Liaudinsko šeimos ir Augustinas Liaudinskas (iš viso – 16 žmonių).
1949 m. Budrių ir aplinkinių kaimų gyventojai buvo suginti į Aušros kolūkį. Pokario metais kaimas tapo Budrių apylinkės centru, kuriam priklausė Abakų, Budrių, Bumbulių, Kačaičių, Nausodžio ir Šmilkščių kaimai. 1952 m. atidarytos klubas-skaitykla, vėliau pertvarkytas į biblioteką, 1965 m. – kultūros namai, veikė parduotuvė, aštuonmetė mokykla, ryšių skyrius ir felčerio-akušerio punktas. Apylinkę 1963 m. panaikinus, o kolūkį prijungus prie Jaunosios Gvardijos kolūkio, kaimas tapo pagalbine ūkio gyvenviete.
1992 m. įregistruota Budrių žemės ūkio bendrovė (bankrutavo), veikė biblioteka ir kultūros namai, pradinė mokykla, medicinos punktas (iki 2001 m.), pašto skyrius (iki 2010 m.) 2006 m. įsteigta Budrių kaimo bendruomenė, mokyklos patalpose įkurtas etninės kultūros muziejus.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Valentai (2020, Lazdijų rajono savivaldybė)
Jovarai (2023, Tauragės rajono savivaldybė)
Raudoniai (2021, Skuodo rajono savivaldybė)
Gėsalai (2021, Skuodo rajono savivaldybė)
Kataučizna (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Pocaičiai (2021, Jurbarko rajono savivaldybė)
Mimaliai (2017, Jonavos rajono savivaldybė)
Mėnaičiai (2012, Radviliškio rajono savivaldybė)
Šimkaičiai (2021, Jurbarko rajono savivaldybė)
Ližiai (2021, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Strūnos apylinkės nuo šiaudų ritinių
Joniškis nuo vandens bokšto
Geniai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Mielėnų piliakalnio
Vadokliai nuo vandens bokšto
Pačkėnai nuo vandens bokšto
Musninkai nuo vandens bokšto
Salakas nuo priešgaisrinio bokšto
Daugailiai nuo Daugailių piliakalnio
Jieznas nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3212 (Tverai-Skaborai-Velaičiai)
2819 (Kijėliai-Sodėnai-Vilijočiai)
3810 (Šakiai-Prūseliai)
2032 (Jankūnai-Pernarava-Kampai II)
116 (Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos)
5009 (Varėna-Nedzingė-Merkinė)
A10 (Panevėžys-Pasvalys-Bauskė*)
5156 (Keturvalakiai-Patilčiai)
3626 (Kalviai-Verksnionys-Kariūnai)
180 (Druskininkai-Leipalingis-Seirijai)