Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Darbėnų seniūnija » Auksūdys (2023)      

Apie kaimą

Auksūdys (arba Auksūdis) – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 2 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, prie kelio 218 Kretinga–Skuodas ir Darbos upės. Vakariniu pakraščiu teka Kulšės upelis.
== Istorija ==
Ignas Jablonskis teigia, kad prie Darbos upelio Auksūdyje žmonės gyvena nuo neolito ir žalvario amžių. Apie tai liudija K. Grabio rasti akmeninis kirvelis ir kaplio dalis. II tūkstantmečio pradžioje auksūdiškiai ant Darbos statė ąžuolinių rąstų tiltus ant polių, važinėjo ratais ir rogėmis. Prie Kulšės upelio I tūkstantmetyje buvusi įrengta įtvirtinta senovės gyvenvietė – piliakalnis, šalia kurios iki XIII a. veikė pagoniškos kapinės. Kita senovės gyvenvietė, apjuosta iš akmenų sukrautos sienos, stūksojo kairiajame Darbos krante. Tarp upės ir gyvenvietės plytėjo senovės žemdirbystės laukai.
XVI a. II pusėje valakų reformos metu buvo suformuotas gatvinis kaimas, kurio visos sodybos stovėjo prie gatvės, kuria ėjo senasis kelias iš Darbėnų link Skuodo. Jis pirmąkart paminėtas 1756 m. Palangos dvaro inventoriuje.
1756 m. kaime gyveno 14, o 1780 m. – 31 valstiečių šeima. XVIII a. kaimo žemėje susikūrė Gegužavo, Ilginių, Jurgutiškių, Kudiškių ir Maloniškių vienkiemiai. Iki 1861 m. Auksūdys priklausė Palangos dvaro ūkiniam–administraciniam padaliniui – Darbėnų dvarui.
1846 m. kaime gyveno 36 šeimos, o 1870 m. grafui J. Tiškevičiui dirbo 158 valstiečiai. XIX a. kaimo žemėje išnyko Kudiškių, Jurgutiškių, o greta Gegužavo, Ilginių ir Maloniškių atsirado Ežkepių, Panariškių ir Smaldegių vienkiemiai. 1861 m. buvo įkurta Auksūdžio seniūnija, kuriai priklausė Auksūdžio, Nausėdų ir Latvelių kaimų bendruomenės. Auksūdžio bendruomenę 1870 m. sudarė Auksūdis bei Auksūdžio, Gegužavo Panariškių, Smaldegių vienkiemiai.
1923 m. Auksūdyje buvo 58 ūkiai. Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1935 m. Auksūdys išskirstytas į vienkieminius ūkius. Į pakraščius išsikėlę naujakuriai savo gyvenvietes neoficialiai pavadino Plėšimais, Kalnalaukiu, Laukininkais, Margaliais.
Tarpukariu veikė Auksūdžio pradinė mokykla, kurioje iki 1930 m. vedėjavo Juozas Asiukaitis. 1931 m. pavasarininkai kaimo gyventojams surengė gegužinę, kurios metu suvaidino spektaklį „Bajoras Gaidys“, o vėliau parodė vaidinimą „Jurgis Šmikė“.
1921 m. vaikinų lėšomis kaimo kryžkelėje buvo pastatytas kryžius su 2 kryžmomis, vadinamas Karavyko (Benediktiniu, Pavietriniu, Vaikių, Vyrų) kryžiumi. Jam padaryti iš Grūšlaukės bažnytkaimio buvo pakviestas meistras Juozapas Paulauskas. Po karo kryžius nugriautas, o 1989 m. vėl papuošė kryžkelę.
Prasidėjus kolektyvizacijai, Auksūdys buvo paskelbtas Liudo Giros kolūkiu, kuris vėliau prijungtas prie Darbėnų kolūkio.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.