Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kelmės rajono savivaldybė » Liolių seniūnija » Lioliai (2017)      

Apie miestelį

Lioliai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 9 km į pietus nuo Kelmės, prie senojo kelio 3503 Paraseinys–Alėjai–Lioliai–Kelmė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Liolių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia (pastatyta 1768 m.), veikia Liolių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-86017), senelių namai, kultūros namai, ambulatorija. Į pietryčius nuo miestelio stūkso Liolių piliakalnis.
== Etimologija ==
Lioliai – asmenvardinis vietovardis, kildinamas nuo asmenvardžio Liolys, Liolis daugiskaitos.
== Geografija ==
Lioliai įsikūrę Rytų Žemaičių plynaukštėje, dešiniojo Dubysos intako Dratvens upės krante.
== Istorija ==
Į pietryčius nuo Liolių yra I tūkstantmečio I pusės Gaučiškės piliakalnis (Liolių piliakalnis, Vainikė, Vainikės kalnas). Nuo XV a. žinomas Liolių dvaras. 1508 m. Liolių dvaro savininkas Mykolas Viekavičius gavo didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo leidimą aplink dvarą kurti miestą, rengti turgus ir laikyti smukles. Pirmąją Liolių bažnyčią Mykolas Viekavičius pastatydino 1522 m. XVI a. antroje pusėje – 1628 m. ją buvo pasisavinę evangelikai reformatai. 1709–1710 m. maru išmirė visi Liolių gyventojai, XVIII a. miestelis sunyko. XIX a. pabaigoje Lioliai – miestelis ir dvaras Raseinių apskrities Kelmės valsčiuje.
1908 m. įsteigtas Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius, turėjęs savo arbatinę ir senelių prieglaudą. Po Antrojo pasaulinio karo miestelio apylinkėse veikė Vėgėlės rinktinės (vėliau Žebenkšties rinktinė) J. Venclausko–Gritėno (slap. Baronas, Kalnietis) vadovaujama Lietuvos partizanų kuopa. 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1946 m. įkurta biblioteka.
1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2009 m. patvirtintas Liolių herbas.
== Architektūra ==
Medinė barokinė Liolių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia, pastatyta 1768 m., manoma, 1878 m. pristatytas bokštas. Bažnyčios viduje yra medinis barokinis Didysis altorius su skulptūromis (XVIII a. pradžia), medinė sakykla (XIX a.), paveikslų („Švč. Mergelė Marija, krikščionių globėja“ XVIII a., „Švč. Mergelės Marijos pasirodymas šv. Kazimierui“ XIX a. pradžia), du žalvariniai varpai (vienas išlietas 1734 m., meistras A. Dorlingas, kitas – 1796 m.).
Bažnyčios šventoriuje – medinė trijų tarpsnių su akmenų mūro pagrindu varpinė, 1857 m.
Medinė kapinių koplyčia, 1853 m.
Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir skulptūra, statytas XIX a. pabaigoje.
Paminklas Lietuvos partizanams, pastatytas 1995 m.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.