Kamajai – miestelis Rokiškio rajono savivaldybėje, prie kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis , 18 km į pietus nuo Rokiškio. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia (nuo 1909 m.), šventoriaus koplyčia (XX a. I p.), veikia A. Strazdo gimnazija, biblioteka, paštas (LT-42022).
Iš rytų ir šiaurės miestelį juosia Jara-Šetekšna. Greta miestelio yra Kamajų kaimas. Į vakarus nuo Kamajų yra Petriošiškio telmologinis draustinis.
== Etimologija ==
Miestelio vardo kilmė neaiški. Kai kurie tyrėjai mano, kad kažkada buvęs ežeras Kamajys ar upė Kamaja (kalbininkas Aleksandras Vanagas būtent su pastarąja siejo miestelio vardą), tačiau apie Kamajus tokių vandenvardžių nėra minima. Yra spėjimų, kad tai galbūt sėliškas vietovardis.
Kita versija teigia, kad vietovardis yra perkeltinis – galbūt į vietovę iš dabartinėje Baltarusijoje prie Lietuvos sienos esančio miestuko Kamojų (netoli Adutiškio, jame dar ir dabar yra lietuvių) atvyko koks nors žmogus (galbūt dvarininkas) ir pavadino gyvenvietę savo tėvonijos ar gimtinės garbei. Šioji versija gali būti labiau įtikima, kadangi 1541 m. minimas Kamajų dvaras, iš pradžių priklausęs Kamajevskiams..
== Istorija ==
Į šiaurę nuo miestelio yra I tūkstantmečio pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžios Rudžių piliakalnis su gyvenviete. Kamajų dvaras žinomas nuo 1541 m. (iš pradžių galbūt kaip Urbaniškio palivarkas, priklausęs Svėdasų dvarui), kaimas prie dvaro išsiplėtė XVI a. 2-ojoje pusėje. Nuo 1594 m. priklausė Tyzenhauzams. 1635 m. pastatyta medinė Kamajų bažnyčia, 1737 m. ji sudegė, pastatyta nauja, 1820 m. perstatyta, 1897 m. nugriauta. 1905 m. pastatyta nauja Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia, architektas Florianas Vyganovskis.
XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje Kamajai nukentėjo per karus. 1774 m. įsteigta parapinė mokykla, 1864 m. ar 1865 m. vietoj jos – valdinė pradžios mokykla. Nuo XIX a. pradžios iki 1950 m. Kamajai buvo valsčiaus, 1950–1995 m. apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.
1863 m. balandžio 21 d. Kamajus buvo užėmę Antano Mackevičiaus vadovaujami sukilėliai. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kamajuose platino R. Baguslauskienė, Konstantinas Narkevičius, I. Starkus, Juozas Šeikus, A. Tervydis, Domininkas Tumėnas ir kiti. Čia veikė kahalas. XIX a. pabaigoje Kamajai – Zarasų apskrities miestelis, parapijos centras.
1903 m. vyko slapti lietuviški vakarai su vaidinimais. 1905 m. čia veikė LSDP grupė, vyko anticarinės demonstracijos. 1908 m. įkurtas Saulės draugijos skyrius turėjo biblioteką, nuo 1909 m. veikė draugijos pradinė mergaičių mokykla, 1944–1948 m. progimnazija, nuo 1948 m. vidurinė, dab. Kamajų Antano Strazdo gimnazija.
Pokario metais apylinkėse veikė Algimanto apygardos, Kunigaikščio Margio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
1913 m. ir 1915 m. Kamajai sudegė, nukentėjo ir per II pasaulinį karą, susprogdinti bažnyčios bokštai. 1945 m. liepos 14 d. netoli Kamajų, Kurkliečių kaime, įvyko Svėdasų valsčiaus partizanų susirėmimas su NKVD kariuomene. Pokario metais Kamajuose pastatyti meninio lavinimo centras, vaikų darželis, kultūros centras, biblioteka. Veikia žemės ūkio bendrovė.
2005 m. birželio 23 d. Prezidento dekretu patvirtintas Kamajų herbas.
== Architektūra ==
Miestelio senoji dalis stačiakampio plano, susiklostė apie 1745 m. pagal klasicistinės architektūros principus rekonstravus spindulinį planą.
Neogotikinėje Šv. Kazimiero bažnyčioje, pastatytoje 1905 m., 1944 m. nugriauti bokštai neatstatyti – yra vertingų medinių skulptūrų („Šv. Kazimieras“, „Šv. Jurgis“, „Nežinoma Šventoji“, „Šventasis su knyga“, „Vyras su toga“, trys angelų skulptūros, visos XVIII a.), kun. J. Jokimo bareljefas (1934 m., skulptorius Antanas Aleksandravičius), neogotikiniai altoriai, padaryti Zagorskio dirbtuvėje Šiauliuose, 1934 m. vargonai.
Bažnyčios šventoriuje stovi stogastulpis su ornamentuotu kryžiumi, XX a. pradžia. Šventoriaus koplyčioje įrengtas poeto kunigo Antano Strazdo muziejus.
Centrinėje miestelio aikštėje – Antano Strazdo paminklas, pastatytas 1933 m., skulptorius Antanas Aleksandravičius.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Naujakiemis (2019, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Slabada (2019, Vilniaus rajono savivaldybė)
Žadvainiai (2017, Joniškio rajono savivaldybė)
Obelija (2013, Alytaus rajono savivaldybė)
Užupis (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Macikai (2012, Šilutės rajono savivaldybė)
Kirsnelė (2013, Lazdijų rajono savivaldybė)
Mimainiai (2017, Jonavos rajono savivaldybė)
Palentinis (2021, Šilalės rajono savivaldybė)
Vėlūnai (2023, Ignalinos rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Tetėnų apylinkės nuo vandens bokšto
Sužionys nuo vandens bokšto
Kochanovkos apylinkės (Meilūnai) nuo apžvalgos bokšto
Suginčių apylinkės nuo vandens bokšto
Užpaliai nuo Lygiamiškio piliakalnio
Panorama nuo Buivydų piliakalnio
Valakėliai nuo vandens bokšto
Karkažiškės apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Vasaknos nuo vandens bokšto
Čiužiakampis nuo vandens bokšto žiemą
Atsitiktiniai kelių turai
1017 (Boguslavas–Tučiai II)
3501 (Betygala-Ilgižiai-Krakės-Bokštai)
1012 (Kapėnai–Tučiai I–Boguslavas)
3010 (Peidžiai-Maženiai-Raguva)
2617 (Selema-Grigaliūnai)
1105 (Alytus–Ūdrija–Krokialaukis)
1933 (Garliava-Pažėrai-Veiveriai)
1514 (Jadvygava-Makštava-Karčiai)
1013 (Alkiškiai–Sabaliauskai–Barsiukai)
3405 (Šiaulėnai-Šaukotas-Pašušvys)