Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Alytaus rajono savivaldybė » Nemunaičio seniūnija » Nemunaitis (2018)      

Apie miestelį

Nemunaitis – miestelis Alytaus rajono savivaldybėje, 18 km į pietus nuo Alytaus, 9 km į vakarus nuo kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė , dešiniajame Nemuno krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1904 m.), buvusi Nemunaičio pagrindinė mokykla (yra mokyklos muziejus), veikia biblioteka, paštas (LT-64021), bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. Yra senosios žydų kapinės, Nemunaičio mineralinė versmė, stūkso Nemunaičio piliakalnis.
Paminklas „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę“ – Lietuvos nepriklausomybės paminklas, atidengtas 1990 m. vasario 16 d. Mokytojo Antano Saulevičiaus iniciatyva į Nemunaitį 1939 m. buvo pakviestas žymus skulptorius Vincas Grybas. Jis sukūrė paminklą jau prasidėjus II pasauliniam karui, dėl to paminklas ilgus metus buvojo įvairiose vietose. Tai buvo paskutinis V. Grybo darbas. Vietos bendruomenės iniciatyva 1989 m. skulptūra buvo išlieta iš naujo (restauravo skulptorius Jonas Naruševičius, postamentą suprojektavo architektė Irena Gudaitytė).
== Etimologija ==
Miestelio vardas yra vandenvardinis vietovardis – priesagos -aitis vedinys iš Nemuno, kurio pakrantėje įsikūręs miestelis, vardo.
Liaudies etimologija byloja, kad prieš daug amžių čia sustojo iš užjūrių atplaukęs vikingų vadas Nemonas. Jam patiko vietos gyventojų svetingumas ir rūpestis, tad išvykdamas jis apdovanojo visus įvairiais turtais. Dėkingi gyventojai vado garbei pavadino vietovę Nemunaičiu.
== Geografija ==
Miestelį supa Nemunaičio miškas, netoliese įsikūręs Nemunaičio kaimas, atsiveria klintinių tufų Nemunaičio atodanga, prie miestelio stūkso Nemunaičio piliakalnis. Šiaurės vakariniame pakraštyje stūkso Klebono akmuo, apylinkėse atsiveria Nemunaičio atodangos, Nemunaičio mineralinė versmė, įsteigtas Balkasodžio botaninis draustinis.
== Istorija ==
1384 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose minima Nemunaičio pilis, kuri buvo svarbus Lietuvos gynybos centras, nuo 1387 m. minimas miestelis. Po Žalgirio mūšio, atkovojus iš Ordino Užnemunę, Nemunaičiui atiteko miškai iki pat sienos su Prūsija. Tuo metu miestelis, minimas nuo 1519 m., tapo svarbiu miško ruošos ir prekybos centru. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Nemunaitį užrašė Barborai Radvilaitei.
1792 m. kovo 19 d. Ldk Stanislovas Augustas Nemunaičiui suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Po kelių mėnesių dėl politinės suirutės savivalda buvo panaikinta. Vietos gyventojai nenorėjo su tuo susitaikyti ir su Rusijos valdžia bylinėjosi beveik iki XIX a. vidurio, bet prarastų teisių nebeatgavo. XIX a. Nemunaitis ėmė garsėtis mineralinėmis versmėmis, tačiau kurortu vietovė nepaskelbta. Tuo metu tai buvo miestelis Trakų apskrities Alovės valsčiuje.
1934 m. atidarytas Nemunaičio pranciškonų vienuolynas, uždarytas XX a. 6-ajame dešimtmetyje. Sovietmečiu nuo 1950 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatytas kultūros centras, netoliese įkurta tarprajoninė pionierių stovykla. 1958 m. Nemunaityje vyko 4-asis visos Lietuvos turistų sąskrydis.
1999 m. patvirtintas dabartinis Nemunaičio herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.