Mūro Strėvininkai – kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 8 km į pietus nuo Kaišiadorių ir 5 km į pietryčius nuo Žiežmarių. Seniūnaitijos centras. Stovi medinė sentikių Strėvininkų Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė, veikia Mūro Strėvininkų pagrindinė mokykla, paštas (LT-56014), išlikęs Strėvininkų dvaras (XVII a. Oginskių dvaro rūmai), kur nuo 1936 m. veikia pensionatas. Per kaimą eina RK4718 rajoninis kelias Semeliškės–Jagėlonys–Mūro Strėvininkai–Žiežmariai.
== Etimologija ==
Kaimo vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo netoliese pratekančios Strėvos upės. XVII a. Oginskiai čia pasistatė mūrinį dvarą, todėl siekiant šią vietovę skirti nuo kitų Strėvininkų, dvarvietė imta vadinti Mūro Strėvininkais.
== Geografija ==
Kaimo šiauriniu pakraščiu teka Strėva. Žvyro karjeras. Greta kaimo stūkso Mūro Strėvininkų piliakalnis.
== Istorija ==
1368 m. vietovę mini kryžiuočiai. Manoma, kad Mūro Strėvininkuose XIV a. čia yra buvusi pilis, kronikose minima Streben vardu, kurią 1368 m. sudegino kryžiuočiai. Prie Strėvos upės, galbūt ir prie dabartinių Mūro Strėvininkų, 1348 m. ir 1375 m. vyko mūšiai su kryžiuočiais. 1387 m. Jogailos rašte minimas Strėvininkų valsčius.
XVI a. Mūro Strėvininkus valdė Stravinskiai. 1590 m. Biruliškių kuopinio susirinkimo centrui priskirti jau Bogdanui Oginskiui priklausę Strėvininkai. 1598 m. Strėvininkų dvarininkas Petras Koplenskis susikeitė žeme su B. Oginskiu. Nuo 1600 m. tai Oginskių valda. XVII a. pastatyti prabangūs dvaro rūmai, įkurtas tekstilės fabrikas (manufaktūra). Apie 1744 m. dvare pastatyta Strėvininkų Šv. Vincento Pauliečio koplyčia. Kadangi Oginskiai palaikė 1831 m. sukilimą, valdžia iš jų atėmė dvarą ir fabriką.
XIX a. 2-oje pusėje į kaimą atsikėlė sentikiai. 1895 m. jie pastatė cerkvę, kuri 1910 m. sudegė. 1913 m. pastatyta nauja medinė cerkvė.
Sovietmečiu Mūro Strėvininkai buvo tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Voniškiai (2013, Šakių rajono savivaldybė)
Vyšnialaukis (2021, Širvintų rajono savivaldybė)
Upytė (2017, Panevėžio rajono savivaldybė)
Juškonys (2013, Anykščių rajono savivaldybė)
Lapiai (2012, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Šiaulėnai (2021, Radviliškio rajono savivaldybė)
Meldučiai (2024, Anykščių rajono savivaldybė)
Pavilkijys (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Naujienėlė I (2020, Kalvarijos savivaldybė)
Rusonys (2017, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Žiobiškis nuo vandens bokšto
Panorama nuo Vosgėlių piliakalnis
Panorama nuo Olando kepurės
Kernavės apylinkės (Pogulianka) nuo priešgaisrinio bokšto rudenį
Raudondvaris nuo fabriko stogo
Inturkės apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Žalvariai nuo vandens bokšto
Salakas nuo priešgaisrinio bokšto
Kriaunos nuo vandens bokšto
Žagarių apylinkės nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
5230 (Paberžė-Barskūnai-Medžiukai)
1203 (Troškūnai–Sudergis–Subačius)
5112 (Virbalis-Žalioji)
2403 (Slavinčiškis-Adomynė-Aluotas)
1706 (Raudonėnai-Pamituvys I)
4723 (Žaizdriai-Salkininkai)
3811 (Lukšiai-Griškabūdis)
3812 (Zypliai-Veršiai-Pavingrupiai)
3710 (Skuodas-Mosėdis-Šaukliai)
3810 (Šakiai-Prūseliai)