Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Žalgirio seniūnija » Nausodis (2013)      

Apie kaimą

Nausodis – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 12 km į rytus nuo Kretingos, 3 km į šiaurės rytus nuo Žalgirio seniūnijos centro Raguviškių, Minijos kairiajame krante.
Veikia „Geonaftos“ naftos gavybos gręžiniai.
== Geografija ==
Per kaimą teka Prūdupis, o vakariniu pakraščiu vingiuoja Minija. Nausodžio žemės ribojasi su Abakais, Budriais ir Kačaičiais.
== Istorija ==
Pavadinimas skelbia, kad tai naujas sodžius (kaimas), tačiau jo žemėje žmonės gyvena jau nuo I tūkstantmečio. Apie tai liudija tarp Nausodžio gyvenvietės ir Mišučių dvaro sodybos rymantis Mišučių piliakalnis.
Nausodis susiformavo XVI a. pabaigoje, po valakų reformos ir buvo tipinis gatvinis-rėžinis kaimas, kuris priklausė Mišučių dvarui. 1846 m. Kartenos parapijos Nausodžio kaime buvo 15 dūmų. Mirusius artimuosius nausodiškiai iki XIX a. laidojo kaimo kapinėse, kurios veikė Minijos slėnio terasoje netoli piliakalnio.
XX a. pradžioje kaimą sudarė trys dalys: Idzeliai (3 ūkiai), Nausodis (6 ūkiai) ir Prūsaliai (6 ūkiai), 1923 m. buvo 21 ūkis. 1921 m. parengtas vienkieminio kaimo žemėtvarkos planas, kurį 1933 m. įgyvendino matininkas P. Tryčius. Žemės reformos metu išskirsčius kaimą į vienkieminius ūkius centrinė gyvenvietės dalis išretėjo, tačiau planinė struktūra mažai tepakitusi išliko iki mūsų dienų.
Dalis nausodiškių po Antrojo pasaulinio karo tapo Lietuvos partizanais, jų ryšininkais ir rėmėjais. Vilksmilte vadinamoje nuošalioje kaimo vietovėje prie Minijos, Igno Slušnio sodyboje buvusi įrengta Kardo rinktinės Buganto kuopos Jūreivio būrio partizanų slėptuvė. 1948 m. rugsėjo 8 d. sodybą apsupo ir padegė MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareiviai ir MGB Kartenos vls. poskyrio stribai. Susišaudymo metu žuvo būrio vadas Vladas Slušnys-Jūreivis, jo žmona Karolina Slušnienė-Jūreivienė, partizanai Bronius Anužis-Žalgiris ir Jonas Liaudonskas-Girėnas, Tauras. Archyviniai duomenys teigia, kad mūšio metu žuvo ir partizanų rėmėjas, sodybos savininkas I. Slušnys, tačiau vietos gyventojai tvirtina, kad jis dar kurį laiką gyveno, o dingo vėliau. Nausodžio kaimo gyventojo Igno Jurkaus namuose partizanai įvykdė mirties bausmę naujakuriui Justinui Buivydui iš Budrių kaimo.
Partizanų artimuosius ir pagalbininkus enkavedistai ir stribai trėmė į Sibirą. 1948–1949 m. buvo išvežtos Antano Anužio, Igno Kupšio, Antano Kupšio, Aleksandro Slušnio, Juozo Šlušnio šeimos ir Albertina Lukauskaitė, o Vladas Balsevičius, Vladas Lukauskas, jo sūnus Zenonas Lukauskas ir kt. įkalinti lageriuose.
Skirtingai nuo aplinkinių kaimų, sovietmečiu Nausodžio kaimas nesunyko. Nors jis buvo pagalbinė Aušros, o vėliau – Jaunosios gvardijos (Žemaitijos) kolūkio gyvenvietė, tačiau į kaimą kėlėsi aplinkinių vienkiemių gyventojai, statėsi naujas sodybas.
XX a. 7-8 dešimtmetyje dar buvo likę keletas senų, etnografiškai vertingų sodybų. Viena gražiausių buvusi Vlado Balsevičiaus sodyba, užėmusi apie 1,5 ha žemės. Joje stovėjo namas ir visi ūkiniai pastatai, augo didelis obelų ir vyšnių sodas, tyvuliavo 3 tvenkiniai ir didelis, 1,5 x 1,5 m dydžio ir 3 m gylio šulinys su mediniu rentiniu. Šulinį vadino bravariniu, kadangi jis buvo iškastas XIX a. pirmojoje pusėje čia stovėjusiai Mišučių dvaro spirito varyklai (bravorui). Sodybą juose tvora, o į kiemą buvo įvažiuojama pro plačius vartus. Seniausias pastatas joje buvo 1783 m. statyta klėtis. Vienoje jos kamaroje buvusi įrengta meistarnė, kurioje meistraudavo ir darbo įrankius saugojo sodybos šeimininkas. Vaikio kamara buvo skirta samdytam bernui gyventi, o klėtis – grūdams saugoti. Be to pastate dar buvo šeimininkės (gaspadinės) sandėliukas ir dvi kraitinės kamaros šeimininkų dukroms. Jadvygos Lukauskienės sodyboje buvusi dar senesnė, 1753 m. statyta klėtis. Įdomus buvo 1807 m. statytas B. Lygutienės namas, taip pat Liudo Kupšio klėtis, pastatyta iš smulkių, plonų rąstų.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.