Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Prienų rajono savivaldybė » Stakliškių seniūnija » Stakliškės (2017)      

Apie kaimą

Stakliškės – kaimas Prienų rajono savivaldybėje, į rytus nuo Prienų, prie kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė . Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Stovi Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1776 m.), koplyčia ir šventoriaus vartai, veikia Stakliškių gimnazija, biblioteka, kultūros namai, paštas (LT-59052), ikimokyklinio ugdymo skyrius, Lietuvos nepriklausomybės paminklas (pastatytas 1997 m.). Vietovė garsėja „Stakliškių midumi“ – Europos Sąjungoje saugomu produktu, įtrauktu į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą. Išlikę XIX a. pabaigos alaus daryklos salyklo bokštas ir sandėlis, XVIII a. koplytėlė su Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra.
Šalia gyvenvietės prie Verknės trykšta Stakliškių versmės. Į rytus nuo gyvenvietės stūkso Stakliškių I piliakalnis ir Stakliškių II piliakalnis, pilkapynas. Apylinkėse buvo rastas Stakliškių lobis.
== Etimologija ==
1375 m. vokiečių ordinų kronikoje minimos kaip Staghelisken, 1385 m. kaip Stakelisken. Gali būti, kad vietovardis kilęs nuo bendrinio žodžio staklės, nors priesaga -iškės dažniausiai taikoma vietovardžiams, kilusiems iš asmenvardžių. Tačiau pavardė su šaknimi stakl- nėra žinoma. Viena iš senesnių ordino minimų formų turi šaknį stakel-, kurią būtų galima kildinti iš mažybinės pavardės Stakelė ar Stakelis, kuri savo ruožtu kilusi nuo Stakė, Stakas ar Stakys, o šioji nuo krikščioniško vardo Stanislovas arba Eustachijus (trumpiniai – Stakas, Stachas). Nors ir maža tikimybė, kad XIV a. pabaigoje jau buvo krikščioniškų vardų pietų Lietuvoje, tačiau tai įmanoma.
XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Stakliškis.
== Istorija ==
Jau XIII–XIV a. čia būta nemažos gyvenvietės. Vietovė minima Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose nuo XIV a. pabaigos kaip visko gausus kraštas. Nuo 1513 m. – miestelis. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Stakliškes užrašė Barborai Radvilaitei. Iki 1586 m. pastatyta pirmoji Stakliškių bažnyčia.
XVIII a. seniūnas L. Pacas įrengė prie Žiupos šaltinių druskos varyklą. 1791 m. mineralinius vandenis tyrė VU profesorius S. Jundzilas. 1792 m. Stakliškės gavo Magdeburgo teisę. Po 1795 m. dvarą perėmė Rusijos iždas. Per 1831 m. sukilimą F. Modzalevskis Stakliškių parapijoje sudarė sukilėlių būrį. 1847 m. mineraliniai vandenys imti naudoti gydymo tikslams – tais metais atidaryta nedidelė medinė gydykla, kurioje 1853 m. gydėsi apie 200 žmonių. Miestelis XIX a. viduryje buvo svarbus kurortas, tačiau 1857 m. ištiko didelis gaisras ir kurortas nebeatsigavo, vietoje jo išpopuliarėjo netoliese buvęs Birštonas. XIX a. pabaigoje Stakliškės – miestelis Trakų apskrities Jiezno valsčiuje.
Per 1905–1907 m. Rusijos revoliuciją 1905 m. Stakliškėse vyko mitingas ir politinė demonstracija. 1905 m. leistas turgus, įsteigtas paštas, 1909 m. – taupomoji‑skolinamoji bendrovė, 1910 m. įkurti Šv. Kazimiero, 1911 m. – Blaivybės draugijų skyriai. 1910 m. Stakliškės buvo išsiskirstytos į vienkiemius. 1919 m. vasarą miestelį okupavo lenkų armija. 1930 m. buvo 58 namai, 17 parduotuvių, alaus darykla, malūnas, veikė smulkaus kredito draugija, kelių visuomeninių organizacijų skyriai. 1937 m. įkurta biblioteka.
Nuo 1945 m. pavasario Stakliškių valsčiaus Lietuvos partizanai telkėsi Punios šile, priklausė Didžiosios Kovos apygardos „A“ partizanų rinktinei.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1968 m. spalio 23 d. sudaryta dabartinė gyvenvietė, kai buvo sujungtos Stakliškės I ir Stakliškės II.
1997 m. gruodžio 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas Stakliškių herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.