Lietuvos panoramos » Jurbarko rajono savivaldybė » Panorama nuo Seredžiaus piliakalnio (Palemono kalnas) (2016) (Aurimas) (Parsisiųsti)

Apie vietovę

Seredžiaus I piliakalnis (Palemono Kalnas) – piliakalnis (23898, A688KP) ir gyvenvietė (23899, A688K2P) Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus vakarinėje dalyje Seredžiaus seniūnija. Pasiekiamas važiuojant pro Seredžiaus bažnyčios pietinę pusę 400 m į vakarus asfaltuota gatve iki galo, nuo jos į vakarus 100 m.
== Piliakalnis ==
Piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio. Iš šiaurės vakarų piliakalnį juosia Pieštvės upelis, iš pietų – Nemuno slėnis, iš šiaurės rytų prieina gretima aukštuma. Aikštelė beveik trikampė, pailga rytų–vakarų kryptimi, 50 m ilgio, 35 m pločio rytuose. Jos rytiniame gale supiltas 7 m aukščio, 20 m pločio pirmasis pylimas, kurio išorinis 9 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 4 m gylio griovį 4 m pločio dugnu (geriausiai išliko pietrytiniame šlaite), juosusį ir piliakalnio šiaurinę papėdę. Griovio išorinėje pusėje supiltas antras 3 m aukščio, 10 m pločio pylimas, geriau išlikęs tik šiaurinėje ir pietrytinėje dalyse. Vakariniame šlaite, 6 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 30 m aukščio, viršutinėje 6-8 m aukščio dalyje dirbtinai pastatinti. Išmatavimai: 320 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir 250 m pločio.
Piliakalnis apardytas arimų, pirmajame pylime iškasta didžiulė duobė, aikštelės kraštuose - apkasas. Dirvonuoja. Į piliakalnį nuo Seredžiaus miestelio apatinės dalies į viršų įrengti laiptai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu - XV a. pradžia.
Piliakalnio šiaurės rytų pašlaitėje lankoma šventvietė – Seredžiaus šv. Jono šaltinis.
== Gyvenvietė ==
Rytinėje ir pietinėje papėdėse 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos bei žiestos keramikos, molio tinko, gyvulių kaulų. Išmatavimai: 230 m ilgio šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi ir iki 150 m pločio.
== Istorija ==
Piliakalnyje 1293–1363 m. stovėjo Pieštvės pilis. Ją kryžiuočiai puolė 1293 m. liepos 25 d., 1298 m., 1318 m. rudenį, kiekvieną kartą sudeginti papiliai, taip pat 1319 m., 1322 m. vasario mėn., 1345 m. vasario mėn., 1357 m. Tik 1363 m. balandžio mėn. Pieštvės pilis užimta ir sudeginta po derybų, pasitraukus jos įgulai. Pieštvės pilis vėl buvo atstatyta po Žalgirio mūšio, minima 1412–1413 m.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.