Lietuvos panoramos » Širvintų rajono savivaldybė » Panorama nuo Mindaugo sosto piliakalnio (2014) (Aurimas) (Parsisiųsti)

Apie vietovę

Mindaugo sostas, Kernavė II – piliakalnio, vadinamo Aukuro kalnu priešpilis, vienas iš Kernavės piliakalnių Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite, Kernavės seniūnija.
== Kernavės kultūrinis rezervatas ==
Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, įkurtas 1989 m., nuo 2004 m. liepos mėn. yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Archeologinių paminklų kompleksą sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų: piliakalnis – Aukuro kalnas, du priešpiliai – Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas, papilys – Įgulos kalnas, (piliakalniams vardai sugalvoti XIX a.), apie 0,4 km į pietryčius nuo jų esantis Kriveikiškio piliakalnis, taip pat Kernavės kapinynas, Kernavės pilkapynas ir Kernavės gyvenvietės.
== Piliakalnis ==
Priešpilis (Mindaugo Sostas) įrengtas aukštumos kyšulyje į šiaurę nuo piliakalnio, už 11 m gylio, 50 m pločio natūralaus griovio. Jo aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 57x24,5 m dydžio. Jos šiauriniame gale supiltas 5 m aukščio, 16 m pločio pylimas, kurio išorinis 15 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m gylio, 45 m pločio natūralų šaltiniuotą griovį. Šlaitai statūs, 20-22 m aukščio.
Priešpilio rytinė dalis nuslinkusi, erozijos stabilizuotos 1985–2004 m. Mindaugo sosto rytinis šlaitas atkurtas po 1979 m. kovo 8 d. griūties.
== Tyrimai ==
1857 m. bandė kasinėti Vladislovas Sirokomlė (L. Kondratavičius). 1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. 1979–1982 m. Pranas ir Regina Kulikauskai ištyrė beveik visą aikštelę – 564 m² plotą, rado iki 2,5 m storio kultūrinį sluoksnį su įvairiais V a. – XIV a. radiniais.
Gyvenvietė priešpilyje buvo jau I tūkstantmečio viduryje. Jos kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos keramikos. Priešpilis įrengtas greičiausiai jau XIV a. Tuo metu jame stovėjo mediniai pastatai (tarp jų ir gyvenami su krosnimi), o nelygios aikštelės kraštuose buvo medinė gynybinė siena. Jos vietą žymi iki 1,5 m pločio moliu tvirtintų akmenų grindinys. Siena statyta iš stambių įkastų ir sukirstų rąstų, apkrėstų moliu. Kultūriniame sluoksnyje rasta žalvarinė pasaginė ir apskrita plokštelinė lieta segės, indo dalys, apyrankės dalis, apkalai, geležinis strėlės antgalis, apkaustas, cilindrinių spynų dalys, peiliai, molinis kiaušinis, verpstukai, kaulinė yla, apkalas, žiestos keramikos, gyvulių kaulų.
1365 m. antpuolio metu sudeginus priešpilį gaisravietė užpilta 0,5-1,5 m storio smėlio sluoksniu ir užplūkta 0,3-0,8 m storio molio sluoksniu išlyginant aikštelės paviršių. Aikštelės pakraščiuose pastatyta moliu drėbta medinė gynybinė siena, prie kurios vidinės pusės buvo priglausti 3,4 m pločio ūkinės paskirties pastatai. Šio laiko kultūriniame sluoksnyje rastas geležinis arbaletinis strėlės antgalis, prabajus, peiliai, pjautuvas, žirklės, skustuvas, pentinas, cilindrinės spynos dalys, žalvarinio rakto galvutė, apkalai, žvangutis, žiestos keramikos, grūdų.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIV a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 10800 m².
Pastaba: Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.