1.     


Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie miestelį

Tryškiai – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, šalia kelio 194 Užventis–Tryškiai–Viekšniai , 7 km į šiaurę nuo kelio A11 Šiauliai–Palanga , prie Virvytės upės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi medinė Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1751 m.; su 1804 m. varpine ir vartais), kapinės su koplyčia, Tryškių dvaras, Pavirvyčio dvaras. Veikia Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija, biblioteka, poliklinika, paštas (LT-88011). Vienas pagrindinių miestelio simbolių – Tryškių šv. Florijono koplytstulpis (XIX a. vidurys; dailės paminklas). Centrinėje aikštėje stūkso saugomas Tryškių akmuo. Tryškių geležinkelio stotis yra Vainočiuose. Tryškiuose nuo 2010 m. veikia 0,9 MW galios mažoji hidroelektrinė.
== Etimologija ==
Tryškiai yra vandenvardinis vietovardis, kadangi miestelio pavadinimas tiesiogiai siejamas su upelio Tryškys (dešinysis Virvytės intakas), tekančio pro miestelį, vardu. Tačiau esama ir versijų, gyvenvietės atsiradimą siejančių su didiko Tryškio vardu.
== Istorija ==
Rašytiniuose šaltiniuose Tryškiai pirmą kartą paminėti 1538 m., nors tikėtina, kad gyvenvietė čia pradėjo kurtis dar XV a. pabaigoje. 1537 m. minimas Tryškių dvaras ir aplink jį išsiplėtęs miestelis. 1701 m. gruodžio mėn. Tryškiuose Karolio XII vadovaujama švedų kariuomenė sumušė Grigaliaus Antano Oginskio vadovaujamas lietuvių pajėgas. 1792 m. gegužės 15 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis Tryškiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Tryškiai tapo miestu. Buvo suteikta teisė steigti prekymečius ir savaitinius turgus. Gyventojų skaičius miestelyje labiausiai ėmė augti nuo XVIII a. pabaigos. Tai tiesiogiai susiję su žydų apsigyvenimu Tryškiuose. Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio Tryškiuose žydų skaičius tolygiai augo. Didėjantis Tryškių gyventojų skaičius lėmė augančią ekonominę miestelio gerovę. XIX a. Tryškiai – Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio gyvenvietė, veikė „Masčio“ trikotažinio gamybinio susivienijimo ir Telšių sviesto gamyklos cechai.
2004 m. patvirtintas dabartinis Tryškių herbas.
== Urbanistinė struktūra ==
Tryškių senamiestis yra urbanistikos paminklas, įtrauktas į kultūros objektų paveldo sąrašą. Principinis miestelio planas yra autentiškai išlikęs nuo XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios. Nepaisant to, kad Tryškiai daugybę kartų buvo nukentėję nuo gaisrų (miestelis kelis kartus visiškai sudegė XIX a., per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus), miestelio gatvių tinklas ir centrinė aikštė išliko nepakitę. Priešingoje Virvytės pusėje, pervažiavus Tryškių tiltą, upės vingyje įrengta miestelio poilsio zona, susiformavusios gatvės su sodybinio tipo namų užstatymu.
Buvusi turgaus aikštė, esanti pačiame Tryškių centre, išsiskiria savo dydžiu ir erdve. Vakariniame jos pakraštyje stovi šv. Florijono koplytstulpis, pastatytas apie XIX a. vidurį. Šv. Florijonas turėjo saugoti miestelį nuo gaisrų.
Šv. Florijono koplytstulpis yra urbanistiškai reikšmingas elementas, sujungiantis dvi svarbias miestelio erdves – turgaus aikštę ir bažnyčią.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

4717 (Vievis-Kazokiškės-Paparčiai-Žasliai)
1006 (Kruopiai-Klaišiai-Šemetaičiai)
4006 (Kuršėnai-Dirvonėnai-Raudėnai-Tryškiai)
2932 (Pašvitinys-Lauksodis)
5316 (Baibiai-Kloviškiai-Vajasiškis)
198 (Jurbarkas-Skaudvilė)
1937 (Vaišvydava-Gervėnupis)
3201 (Truikiai-Prūsaliai)
5111 (Vilkaviškis-Alksnėnai)
3623 (Rokiškis-Žiobiškis-Paliepis)