Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Raseinių rajono savivaldybė » Ariogalos miesto seniūnija » Ariogala (2017)      

Apie miestą

Ariogala – miestas Raseinių rajono savivaldybėje, 31 km į pietryčius nuo Raseinių, Dubysos kairiajame krante, prie senojo Žemaičių plento, Ariogalos kalvagūbryje (90–100 m virš jūros lygio). Antrasis pagal dydį rajono miestas. Ariogalos miesto seniūnija, yra Ariogalos seniūnijos centras. Mieste stovi Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1939 m.), Daugirdų ir Partizanų koplyčios, paminklas sovietų okupacijos aukoms. Veikia Ariogalos gimnazija ir Ariogalos pradinė mokykla (nuo 1992 m.), Raseinių meno mokyklos skyrius (nuo 1990 m.), biblioteka, vaikų darželis, kultūros namai, paštas.
== Etimologija ==
Miesto pavadinimas turi du sandus. Antrasis (-gala) kildinamas iš žodžio „galas“ (pabaiga, sritis, kraštas), tuo tarpu dėl pirmojo yra neaišku; gali būti, kad ji kilusi iš kokio nors asmenvardžio (pvz., dabartinės pavardės Arius, Arys) – taigi, galbūt asmenvardinis vietovardis. Ilgą laiką pavadinimas buvo rašomas dvejopai: germanų kalbose su pradžia e (Eregalle, Erogel, Eragelen, Erogelen, Erogeln ir kt., taip pat Aragel), o slavų – su dvibalse pradžia (Ойрякале, Ойракгола, Ejragoła ir kt.). 1848 m. Motiejus Valančius vadinama kaip Eirogalas. Dabartinis miesto pavadinimas oficialiai rašomas nuo 1925 m. – iki tol vartota Airiogala.
Liaudies etimologija pasakoja, kad legendinis Palemonas kartą su savo vyrais plaukęs aukštyn Dubysos upe. Maždaug ties Ariogala jis paklausęs: „Ar yra galas?“ Paplaukęs kiek aukščiau, jis išsirinko vietą nakvynei ir įsitikinęs tarė: „Bet yra galas“. Taip nuo Palemono žodžių ir atsirado pavadinimai Ariogala ir Betygala.
== Geografija ==
2 km į vakarus nuo Ariogalos, ties Ariogalos tiltu Žemaičių plente, prie mišku apaugusio stataus Dubysos slėnio šlaito trykšta versmė. Tikima, kad jo vanduo turi gydančių galių. Ant miškingo šlaito įrengtas Vytauto Lažinsko kryžius (pastatytas 1972 m. liepos 21–22 d. naktį, sovietų valdžios nugriautas, 1989 m. atstatytas), įrengtas Gedimino stulpų paminklas. Kitapus šaltinio, ties senojo tilto per Dubysą griuvėsiais, įrengta regykla į sraunią upės vagą.
Už 3 km nuo Ariogalos dunkso Gėluvos piliakalnis. Greta miesto anksčiau buvo Ariogalos viensėdis.
== Istorija ==
Ariogala yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, žinoma nuo 1252 ar 1253 m. (minima Eregalle žemė), daug kartų buvo niokojama kryžiuočių. Minima Mindaugo raštuose, kai jis naujai steigiamai Lietuvos vyskupijai užrašė pusę Ariogalos žemių, kurios 1257 m. buvo perleistos Livonijos vyskupui Kristijonui. XIV amžiuje buvo medinė Ariogalos pilis, 1382 m. sudeginta kryžiuočių. Vytauto laikais čia buvo Ariogalos dvaras. Po Žalgirio mūšio Ariogalai atsirado geresnės sąlygos augti, todėl apie 1416 m. čia buvo pastatyta pirmoji Ariogalos bažnyčia. Nuo 1529 ar 1592 m. vadinama miesteliu, XVII a. turėjo turgaus ir prekymečių privilegijas, minimas Ariogalos pavietas. XVI a. buvo manoma, kad Ariogala buvusi Ldk Vytenio tėviške. 1792 m. balandžio 12 d. Stanislovo Augusto įsaku suteiktas laisvojo miesto statusas (Magdeburgo teisės) ir Ariogalos herbas, nors jau tų pačių metų vasarą dėl politinės padėties pokyčių savivalda pradėjo silpti ir 1795 m. miesto teisės buvo panaikintos.
1842 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1852 m. įkurta parapinė mokykla, veikusi iki 1863 metų. 1847 m. pastatyta Ariogalos evangelikų liuteronų bažnyčia (nugriauta 1944 m.). 1880 m. įsteigtas paštas. XIX a. pabaigoje Ariogala – Kauno apskrities miestelis, valsčiaus centras.
Per I pasaulinį karą sudegė. XX a. pradžioje įsteigta slaugos ligoninė. 1907 m. įsteigtos berniukų ir mergaičių mokyklos. 1937 m. įkurta biblioteka.
Per I pasaulinį karą 1941 m. nacistai nužudė daugiau kaip 700 Ariogalos ir jos apylinkių gyventojų, daugiausia žydų. 1944 m. rugpjūčio 3 d. miestelis sudegė, jį užėmė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Po karo iki 1948 m. apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanai, leistas laikraštis „Laisvės varpas“. 1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu mieste buvo gelžbetonio cechas, „Šatrijos“ siuvimo fabriko filialas, Raseinių melioracijos statybos valdyba.
2001 m. patvirtintas Ariogalos herbas.
== Architektūra ==
Ariogala išsidėsčiusi siauroje, 0,2-0,8 km pločio ir 3 km ilgio teritorijoje. Gatvių tinklas stačiakampis. Senojoje dalyje vyrauja mažaaukščiai pastatai. Žymiausi statiniai:
Centre neobarokinė bazilikinė dvibokštė bažnyčia, pastatyta 1939 m. ant 1915 m. sudegusios bažnyčios pamatų pagal Šveicarijos architekto E. Peyrio 1926 m. projektą.
Ariogalos miestelio kapinės ant stataus Dubysos skardžio. Jose dvarininkų Daugirdų kapų koplyčia, pastatyta 1850 m. Plemborgo dvaro savininko Stasio Daugirdo. Joje palaidotas archeologas, dailininkas, istorikas Tadas Daugirdas (1852–1919 m.).
Miestas plečiamas pagal 1972 m. sudarytą bendrąjį planą, jo architektai Petras Janulis ir Alfonsas Vilčinskas. Pastatyta daugiabučių gyvenamųjų namų, nuo 1982 m. statomas Verdėlupio gyvenamųjų namų kvartalas. Mieste gausu želdynų: yra Purvės, Čėkuvos dvaro ir girininkijos parkai.
== Pramonė ==
1968 m. įkurtas Raseinių gelžbetonio konstrukcijų gamyklos cechas, dabar – bendrovė „Ariogalos gelžbetonis“. Mieste yra siuvimo įmonės „Šatrija“ cechas, Anglijos tekstilės įmonė „Camira“. Laivų gamykla „Skorgenes“. Veikia metalo apdirbimo įmonė „SSF“.
== Sportas ==
Ariogalos futbolo klubas „Vienybė“
== Renginiai ==
Kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį Dubysos slėnyje vyksta Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy”.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.