Nevarėnai – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, prie kelio Telšiai–Mažeikiai. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1785 m.; su varpine), veikia Nevarėnų vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-88085), prateka Burbesio upė.
== Etimologija ==
Liaudies etimologija pasakoja, kad senovėje čia buvusi neįžengiama giria su klampiomis pelkėmis, kuriose paklydusiam keliautojui grėsdavo mirtis. Klaidžiojimai ir vargai baigėsi tik pažadėjus pastatyti bažnyčią. Dažniausiai minimos dvi vežimu važiavusios ir pasiklydusios ponios. Ieškodamos kelio, jos įklimpo pelkėje, ėmė skęsti ir kviesdamosi pagalbos šaukė savo vardus: „Neva!“, „Rena!“. Ir tik kai jos pasižadėjo pastatyti bažnyčią, jas išgirdo ir išgelbėjo aplinkiniai žmonės. Taip iš ponių šauktų vardų ir atsiradęs miestelio pavadinimas.
== Istorija ==
Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. Istoriniuose šaltiniuose Nevarėnai minimi 1253 m. Miestelis pradėjo kurtis XVI a. II pusėje. 1569 m. leista steigti smukles, 1602 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1721 m., siekiant atgaivinti miestelį po maro, Nevarėnai gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. Motiejaus Valančiaus laikais jau būta pradžios mokyklos, kurioje 1853 m. mokėsi 34 vaikai. XIX a. Nevarėnai – Telšių apskrities miestelis.
Pradžios mokykla XX a. 4-ajame dešimtmetyje turėjo unikalų žuvų (karpių) ūkį. 1927 m. atidaryta pašto agentūra. 1929 m. prie motorinio malūno pradėjo veikti lentpjūvė. 1933 m. baigta grįsti Didžioji gatvė. 1934 m. iškilmingai atidarytas knygynėlis. 1937 m. duris atvėrė Sveikatos centro patalpos.
Veikė aktyvi šaulių organizacija (įkurta 1920 m.). 1936 m. Telšių apskrities architektas Steponas Stulginskis parengė projektą šaulių organizacijos namams statyti. Šaulių ir kitos organizacijos statė spektaklių: Liudo Giros dramą „Kerštas“ (1930), „Vytautas pančiuose“, „Piršlybos“.
1940 m. turėjo apie 550 gyventojų. Ir sovietmečiu, ir dabar miestelis puikiai tvarkomas, ypač centrinė jo aikštė. 2002 m. vasario 28 d. patvirtintas Nevarėnų herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Palūšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Girbutkiai (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Dievogala (2024, Raseinių rajono savivaldybė)
Švenčionėliai (2021, Švenčionių rajono savivaldybė)
Mažieji Kudžionys (2024, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Dekaniškės (2021, Vilniaus rajono savivaldybė)
Gaigaliai (2024, Utenos rajono savivaldybė)
Uosupis (2024, Marijampolės savivaldybė)
Šventa (2021, Švenčionių rajono savivaldybė)
Dumsiškiai (2017, Jonavos rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Didsodės apylinkės nuo vandens bokšto
Mateikonių apylinkės nuo vandens bokšto
Glitiškės nuo vandens bokšto
Vepriai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Vorėnų piliakalnio
Kurtuvėnų dvaro kiemas
Vanaginės apylinkės nuo vandens bokšto
Adutiškio apylinkės nuo vandens bokšto
Avilių apylinkės (Petraučiškės) nuo vandens bokšto
Rykantai nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3432 (Šiaulėnai-Daktariškiai-Mėnaičiai)
104 (Šalčininkai-Dieveniškės-Krakūnai)
3114 (Deglėnai-Pamažupiai)
2533 (Avižieniai-Straigiai)
2520 (Baltašiškė-Mizarai-Gerdašiai)
3209 (Rietavas-Žadvainiai-Judrėnai)
1122 (Pivašiūnai-Butrimonys)
1111 (Kolonistai–Verebiejai)
1413 (Paringys-Rubelninkai-Budriškė)
2927 (Lauksodis–Mažučiai)