Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Kretingos seniūnija » Žibininkai (2021)      

Apie kaimą
Žibininkai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės vakaruose, prie kelio Palanga–Darbėnai, Žibos dešiniajame krante. Seniūnaitijos centras. Kaime yra „HBH Juozo alus“ kompleksas, susidedantis iš užeigų, restoranų, žirgyno, žaidimo ir polsio aikštelių.
== Etimologija ==
Kaimas pavadintas jo žeme tekančio Žibos upelio vardu.
== Geografija ==
Kaimo žemės plyti Žibos upelio senslėnyje ir dešiniojo kranto aukštumose, abipus kelio Palanga–Darbėnai. Pietrytinę dalį apimą Joskaudų miškas, kurio pakraščiu teka dešinysis Žibos intakas Brastva. Už jos prasideda riba su Rūdaičiais. Šiaurėje – šiaurės rytuose kaimas ribojasi su Joskaudais, o vakaruose – su kitapus Žibos esančiais Užpelkiai.
== Istorija ==
Žibininkų teritorijoje žmonių gyvenama nuo neolito pabaigos – žalvario amžiaus. Jų pėdsakai aptikti prie Žibos ir Brastvos upelių.
XVI a. susiformavo kaimas, kuris priklausė Palangos valsčiui (seniūnijai) ir parapijai. Rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas 1738 m. 1738 ir 1779 m. jame buvo po 11 dūmų. 1769 ir 1775 m. kaimo valstiečiai aktyviai priešinosi Palangos seniūnų Eberhardo Mirbacho savivalei.
1819 m. Žibininkai drauge su visu Palangos valsčiumi atiteto Kuršo gubernijai, 1918–1921 m. priklausė Latvijai.
Tarpukariu kaimas buvo seniūnijos centras. 1923 m. jame buvo 12 ūkių, veikė pradinė mokykla. Lietuvos žemės reformos metu kaimas išskirstytas į vienkiemius.
Pokario metais aplinkiniuose miškuose veikė Kardo rinktinės Narimanto (Palangos) kuopos partizanai. 1948 m. balandžio 3 d. į jų pasalą Žibininkų miške pateko ir buvo nukauti Palangos valsčiaus milicijos viršininkas P. Jasinskas ir dar 4 žmonės,. Persekiodami partizanus, MGB vidaus kariuomenės kariai ir Palangos stribai 1949 m. vasario 7 d. sunaikino Vilimo kalne buvusią žeminę. Joje buvę 6 partizanai, tarp jų – Kardo rinktinės štabo viršininko adjutantas Stasys Lisauskas ir štabo narys Alfonsas Knystautas, prasiveržė pro apsupties žiedą, tačiau 5 kovotojai netrukus buvo susekti ir nušauti. 1956 m. prie Žibininkų tarybinė armija surengė didelius karinius apmokymus, kurių pėdsakai – apkasų tranšėjos, karinės technikos slėptuvių vietos tebesimato ir šiandien.
1949 m. kaimas tapo kolūkio centru, o vėliau buvo Karolio Požėlos (Rūdaičių) kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Joje kūrėsi ūkio specialistai, pastatyta reprezentacinė kolūkio pirtis.
Atgimimo metais verslininkai Rada ir Juozas Matulevičiai atidarė kaime alaus daryklą ir restoraną, kurie išaugo į UAB „Žibosa“ su kaimo turizmo sodyba ir pramogų kompleksu „HBH Juozo alus“.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.