1.     


Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie miestelį

Surdegis – miestelis Anykščių rajono savivaldybėje, į šiaurę nuo Troškūnų, į šiaurės rytus nuo siauruko. Seniūnaitijos centras. Miestelio planas radialinis. Stovi Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1812 m.), veikia biblioteka, paštas (LT-29036). Geležinkelio stotis yra Surdegio GS. Anksčiau miestelis garsėjo stačiatikių vienuolynu ir Surdegio Dievo Motinos ikona. Iki 2010 m. veikė Surdegio mokykla (aštuonmetė, vidurinė, pagrindinė, paskutiniaisiais metais – pradinė).
Prateka Vašuoka ir jos intakas Šaka.
== Etimologija ==
Surdegis yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Surdegis.
Liaudies etimologija pavadinimą kildina iš bendrinio žodžio „sudegęs“ ir pasakojimų, kad čia gyvulius ganę piemenys kepė lauže sūrį, bet kol sugaudė bandą, šis jau buvo sudegęs.
== Istorija ==
Surdegio vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XVI amžiuje. 1510 m. senos Valevskių-Levkovskių bajorų giminės atstovas vietos dvarininkas Bagdonas Staveckis (Bogdanas Steckovičius Šiško-Staveckis) pastatė medinę cerkvę.
Pagal padavimą 1530 m. rugpjūčio 15 d. virš šalia šios cerkvės tryškusio šaltinio apsireiškusi Dievo Motina. Šio įvykio garbei Biržų seniūnas Aleksejus Feodorovičius pastatė Švč. Trejybės cerkvę. 1625 m. (kai kurie šaltiniai nurodo 1612 m.) vietoj medinės buvo pradėta statyti nauja mūrinė cerkvė. Statyba užbaigta 1636 m. 1807 m. pastatyta Švč. Dievo Motinos Dangun Ėmimo (žieminė) cerkvė. 1812 m. vietoj sunykusios mūrinės cerkvės buvo pastatyta nauja cerkvė – Šventosios Dvasios nužengimo prie apaštalų soboro (vasarinė) cerkvė. 1855 m. Surdegiui suteiktas miestelio statusas, bet XIX a. pabaigoje jis jau minimas kaip kaimas ir dvaras Vilkmergės apskrities Troškūnų valsčiuje.
1627 m. Surdegyje įkurtas Šventos Dvasios stačiatikių vyrų vienuolynas. Fundatorė – vietos dvarininkė Ana Staveckaja. Vienuolynui buvo suteikta trečioji klasė. Tai buvo „baltosios dvasininkijos“ tremties vieta. Apie 1780 m. Surdegyje pastatyta katalikų koplyčia. Įkūrus Lietuvos Respubliką tapo įmanoma įsteigti katalikų parapiją. Tai užtruko iki 1926 m., kai Bažnytinių turtų valdymo taryba liepos 24 d. priėmė nutarimą steigti savarankišką parapiją. Ji priklausė Raguvos dekanatui. 1918 m. buvo pradėtos laikyti pamaldos vietos katalikams. 1919 m. liepos 26 d. vyskupas Juozapas Skvireckas Surdegio bažnyčiai suteikė Žolinės atlaidus, kurie rengiami iki šiol. 1920–1930 m. buvusi stačiatikių cerkvė buvo pritaikyta Romos katalikų bažnyčiai. 1940 m. Surdegio parapijoje buvo 2278 tikintieji. Būdavo treji atlaidai: Sekminių, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (rugpjūčio 15 d.) ir Šv. Barboros (gruodžio 5 d.).
Pokario metais apylinkėse veikė Algimanto apygardos, Vytenio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
2018 m. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo komisija Surdegio stačiatikių Šv. Dvasios vyrų vienuolynui ir Švč. M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčios pastatų kompleksui suteikė teisinę apsaugą. (unik. kodas 42223).
Tarpukariu Surdegyje veikė tokios visuomeninės organizacijos: Katalikų veikimo centro Surdegio skyrius (įsteigtas 1927 m.), „Pavasario“ Surdegio vyrų ir mergaičių kuopos (1921 m.), Lietuvių katalikių moterų draugijos Surdegio skyrius (1921 m.), Lietuvos katalikų vyrų sąjungos Surdegio skyrius (1937 m.), Lietuvos šaulių sąjungos XII Panevėžio šaulių rinktinės Surdegio skyrius (1919 m.), Vilniui vaduoti sąjungos Surdegio skyrius (1936 m.). Miestelyje veikė Surdegio žemės ūkio draugija (nuo 1923 m.), Surdegio jaunųjų ūkininkų ratelis (nuo 1930 m.), Surdegio pieno perdirbimo bendrovė (nuo 1925 m.), Lietuvos centralinės galvijų kontrolės sąjungos Surdegio skyrius (nuo 1927 m.), vartotojų bendrovė „Šviesa“ (nuo 1920 m.).
Pirmoji pašto agentūra buvo įkurta 1922 m. gegužės 13 d. Surdegio geležinkelio stotyje. 1928 m. gegužę vietos gyventojų patogumui agentūra buvo perkelta į Surdegio bažnytkaimį.
Pokario metais apylinkėse veikė Algimanto apygardos, Šarūno partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
1951–1960 m. „Aušros“, 1960–1990 m. Surdegio kolūkio centrinė gyvenvietė. Sovietmečiu veikė buitinio aptarnavimo paviljonas (įkurtas 1964), ryšių skyrius, felčerių ir akušerių punktas, klubas-skaitykla (1947 m.), biblioteka (1949 m.), kultūros namai (1956 m.).

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

3416 (Mikoniai-Pakiršinėlis-Palonai)
3925 (Krakūnai-Maciučiai-Kalviai)
3113 (Valakėliai-Pušalotas)
3635 (Keležeriai-Aleksandravėlė)
A12 (*Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas*)
2818 (Padumblė-Vaivadiškės-Pašekščiai)
4618 (Sarakai I-Gedrimai-Žemaičių Kalvarija)
4831 (Graužiečiai-Antakalnis-Alionys)
4713 (Senieji Trakai-Senasis Tarpupis-Guopstos)
2701 (Seda-Pašilė-Ylakiai)