Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Mažeikių rajono savivaldybė » Tirkšlių seniūnija » Tirkšliai (2012)      

Apie miestelį

Tirkšliai – miestelis Mažeikių rajono savivaldybėje, šalia kelio 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė , prie Viešetės upelio. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelyje stovi Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčia (pastatyta 1939 m.), yra Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-89031). Miestelio centre stovi Tirkšlių širdžių koplytstulpis, prie miestelio – Tirkšlių pušynas. Yra kapinės su Tirkšlių kapinių koplyčia (1862 m.).
== Istorija ==
Spėjama, kad Tirkšlių miestelis įsikūręs XVI a. pradžioje. Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad 1569 m. miestelis buvo gerokai išaugęs. Tų metų išlikusiame inventoriuje aprašyta Tirkšlių miestelio sklypai, žemės ribos, gyventojai, turgavietė, alinės su nuomos mokesčio dydžiu. 1605 m. į Tirkšlius atvykęs karaliaus revizorius E. Ilgovskis vėl surašė inventorių. Tada Tirkšlių valdai priklausė daugiau kaip 150 valakų. 1667 m. Tirkšlių seniūnu buvo Jeronimas Važinskas. Nuo XVII a. pradžios minima Tirkšlių bažnyčia.
XVII a. pradžioje Tirkšlių apylinkėse dar buvo daug prietarų. 1630 m. birželio 12 d. už „raganavimą” sudeginta Regina Kosciukienė. Kiek vėliau čia sudegintos dar dvi raganos.
Tirkšliai labai nukentėjo Šiaurės karo metu ir per 1710 m. maro epidemiją. 1721 m. inventoriuje surašyti miestelio gyventojai, aprašyta Tirkšlių dvaro rūmai ūkiniai pastatai, bravoras, tvenkiniai, žemė su dvarui priklausančių kaimų baudžiauninkais. Vietos gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, veikė atskiras Antano Mitkevičiaus vadovaujamas maždaug 40 sukilėlių būrys, sugebėjęs užimti Tirkšlius, bet vėliau susidūręs su gausesne ir geriau ginkluota rusų kariuomene ir mūšį pralaimėjęs. Dalis sukilėlių pasitraukė į miškus ir bandė tęsti kovą, tačiau nesėkmingai. Po sukilimo žymesni sukilimo dalyviai buvo ištremti į Sibirą arba nužudyti. XIX a. pabaigoje Tirkšliai – Telšių apskrities miestelis, valsčiaus ir parapijos centras.
1853 m. Tirkšliuose veikė parapinė pradžios mokykla su 32 mokiniais. Po 1863 m. sukilimo 1867 m. įsteigta rusiška mokykla, kuri buvo viena iš seniausių krašte. Mokykla iškilmingai atidaryta 1867 m. vasario 5 d. Iš pradžių joje buvo 25, vėliau – 50 mokinių. 1909 m. šioje mokykloje pradėjo dirbti ir lietuvis mokytojas. 1905 m. revoliucijos metu Tirkšlių sukilėliai sudaužė degtinės monopolio parduotuvę ir platino atsišaukimus prieš caro valdžią. Buvo suimtas mokytojas Stančiukas ir keli kiti aktyvūs sukilimo dalyviai.
XX a. pradžioje Tirkšliuose buvo 7 alinės, žydo laikoma krautuvė, valsčiaus raštinė, nebuvo nei gydytojo, nei vaistinės. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1919 m. kovo 2 d. prie Tirkšlių lietuviai savanoriai sumušė Raudonosios armijos 39 pulką. 1923 m. miestelyje buvo 138 ūkiai ir 791 gyventojas. Tarpukario metais Tirkšliuose veikė pradžios mokykla, girininkijos įstaiga, valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, paštas, kelios krautuvės, kooperatyvas, vaistinė, malūnas su elektros tiekimu miesteliui, kelios amatų verslo įmonės, šaulių skaitykla (nuo 1926 m.), valstybinė biblioteka (nuo 1936 m). Nuo 1925 m. iki 1931 m. veikė ūkininkų sąjungos kredito bankelis. 1924 m. kovo 15 d. įkurta žemės ūkio draugija „Agrikultūra”.
Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos, Alkos partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu miestelis buvo „Jaunosios gvardijos“ kolūkio gyvenvietė, 1978 m. gavusi I laipsnio diplomą SSRS liaudies ūkio pasiekimų parodoje. 2004 m. patvirtintas Tirkšlių herbas.
== Įžymybės ==
Kristaus Karaliaus bažnyčia yra plytų mūro, neogotikinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su apside. 1612 m. Tirkšlių bažnyčiai dovanota žemės. 1616 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza paragino Tirkšlių seniūną E. Fitingą pastatyti bažnyčią. 1766 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1936 m. bažnyčia sudegė. 1937–1939 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Statyba rūpinosi kunigas Antanas Kiela (1899–1983). Klebonas Bronislovas Burneikis (1923–1991) pastatė kleboniją.
Apie 1780 m. į Tirkšlių pušyną gyventi atsikėlęs Tadeušas Drazdauskas. Jį čia atsiuntęs vyskupas Giedraitis, kad patrauktų daugiau žmonių į katalikų tikėjimą. Drazdauskas pasistatęs medinį be langų namelį, jame gyvenęs atsiskyrėliškai. Čia ir miręs. Tirkšlių atsiskyrėlio (pustelninko) kryžius pastatytas Tirkšlių pušyno glūdumoje. Kryžius metalinis, įtvirtintas akmeniniame pagrinde. Paminklą juosia tvora, kurią laiko aštuoni kuoleliai. Vienoje pusėje akmeninio pundamento užrašyta „ČE GIVENA PUSTELNIKS DRAZDAUSKIS IR MIRE 1835“, kitoje – „PASTATĖ AVGUSTINAS ŠAKIS 1918 m.“

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.