Apie miestelį Šakių rajone žr. Kriūkai.
Kriukai – miestelis Joniškio rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės rytus nuo Joniškio, prie kelio 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys , netoli sienos su Latvija. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi maldos namai, pakeitę nugriautą Kriukų bažnyčią, yra Kriukų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-84037), Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m., sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1989 m.).
== Etimologija ==
Kalbininkai mano, kad Kriukai – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Kriukas. Liaudies etimologija byloja, kad pasak legendos, miestelio vardas kilęs iš senovės kalvių dievo Kriukio vardo.
== Geografija ==
Per Kriukus teka Lielupės intakai Šešėvėlė ir Šešėvė. Netoli miestelio yra ir Kriukų kaimas.
== Istorija ==
Duomenų apie pirmuosius gyventojus teikia miestelio šiaurinėje dalyje, dešiniajame Šešėvės krante esantys V a.–XIII a. Dvareliškių kapinynas ir Gilučių senkapis. Apylinkėse gyveno žiemgalių gentis. XI a.–XIII a. apylinkės priklausė Rytų Žiemgalos Upmalės žemei.
Kriukų kaimas žinomas nuo 1586 m. 1793 m. pastatyta Kriukų bažnyčia, 1936 m. perstatyta, 1993 m. viesulo sugriauta, pamaldos vyksta laikinoje koplyčioje. Kaimas iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai. XIX a. pabaigoje Kriukai buvo Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
Draudžiamąją lietuvių spaudą Kriukų apylinkėse platino J. Savickas ir kiti. 1905 m. įvyko anticarinė demonstracija. 1907 m. nelegaliai veikė lietuvių knygynėlis, 1909–1912 m. – Joniškio ir Kriukų vaidintojų būrelis. 1916–1917 m. šalia Kriukų nutiestas siaurasis geležinkelis, įrengta stotis. 1941 m. birželio mėn., 1948, 1949 m. ir 1951 m. TSRS valdžia ištrėmė 27 Kriukų gyventojus. Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. rugpjūčio mėn. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu Vilkiaušio miške netoli Joniškio nužudyta apie 200 Kriukų gyventojų žydų. Po Antrojo pasaulinio karo Kriukų apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Voverės, vėliau Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanai. 1945 m. gegužės 25 d. keletas Kriukų stribų, vadovaujamų milicininko Sankausko, pasitraukė pas partizanus.
1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2005 m. patvirtinas Kriukų herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Vanagiai (2023, Šilutės rajono savivaldybė)
Pateklėnai (2022, Telšių rajono savivaldybė)
Pryšmančiai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Ūdekai (2019, Pakruojo rajono savivaldybė)
Klampučiai (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Kurpalaukis (2019, Pasvalio rajono savivaldybė)
Mindūnai (2017, Molėtų rajono savivaldybė)
Sundakai (2023, Prienų rajono savivaldybė)
Dainiai (2024, Trakų rajono savivaldybė)
Bomelio Vitė (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Alantos apylinkės nuo vandens bokšto
Leipalingis nuo priešgaisrinio bokšto
Pandėlio apylinkės nuo vandens bokšto
Raigardo slėnis
Miežonys nuo vandens bokšto
Jauniūnai nuo vandens bokšto
Merkinės apylinkės nuo apžvalgos bokšto
Žagarių apylinkės nuo vandens bokšto
Filicijanavas nuo pasienio bokštelio
Matiešionys nuo fermų bokštelio
Atsitiktiniai kelių turai
3702 (Kaukolikai-Nausėdai-Raudoniai)
4811 (Kačėniškiai-Siesikai-Lokinė-Bagnapolis)
1109 (Tolkūnai–Miroslavas–Buckūnai)
4415 (Pabradė-Meškerinė)
2314 (Raguviškiai-Baubliai-Žutautai)
2602 (Kazlų Rūda-Višakio Rūda-Bliuviškiai)
2911 (Karašilis-Derveliai-Alksniupiai-Šeduva)
5102 (Virbalis-Vištytis)
4262 (Traksėdžiai-Šilutė)
2310 (Darbėnai-Laukžemė-Senoji Įpiltis)