Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Šilutės rajono savivaldybė » Švėkšnos seniūnija » Stemplės (2021)      

Apie kaimą

Stemplės – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 12 km į rytus nuo Švėkšnos. Stemplių-Jurkaičių seniūnaitijos centras. Stemplėse yra 1943 m. pastatyta katalikų Stemplių Šv. Aloyzo bažnyčia, veikiančios katalikų kapinės, girininkija, kaimo bendruomenė „Gimtinė“ (nuo 2004 m.), parduotuvė. Kultūros paminklai: Stemplių dvaro svirnas ir gyv. namas (pastatyti XIX a. pirmoje pusėje), kuriame nuo 1836–1848 m. gyveno poetas, istorikas Simonas Stanevičius, kapinynas Ašvos krante, vadinamas Maro kapais, koplytstulpis (1875 m.) ir koplytėlė, stogastulpis Nepriklausomybės signataro Kazimiero Šaulio gimtinėje (V. Stumbras). Pakelėje prie girininkijos 1992 m. pastatytas cementinis kyžius (vietoje sunykusio medinio) I Pasauliniame kare žuvusiam kareiviui Antanui Šauliui (1892-1914).
Kaimas yra prie kelio 193 Kvėdarna–Švėkšna–Saugos ; pietrytiniu pakraščiu teka Ašva (Veiviržo intakas); iš rytų prieina Stemplių kraštovaizdžio draustinis (579 ha), iš pietų – Stemplių, iš šiaurės Žąsyčių miškai. Eksploatuojamas Šilalės naftos telkinys.
== Istorija ==
Stemplių kaimas minimas 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. 1695 m. Stemplių kaime gyveno 18 šeimų. Kaimas iki 1820 m. priklausė Pliaterių valdomam Švėkšnos dvarui. 1820 m., Jurgio Pliaterio sūnums pasidalijus Švėkšnos dvaro valdą, grafas Kazimieras Pliateris Stemplių kaimo pakraštyje įkūrė Stemplių dvarą. Nuo XIX a. antros pusės iki 1950 m. Stemplės priklausė Švėkšnos valsčiui (buvo Stemplių seniūnijos centras). 1863 m. gegužės 11–12 dienomis ties Stempliais Boleslovo Dluskio vadovaujama sukilėlių rinktinė susirėmė su Rusijos kariuomenės daliniu. 1881 m., kai Stemplių dvaras vykdė savo žemės atribojimą nuo kaimo, Stemplių kaimo valstiečiai neleido tų darbų vykdyti, nes dvarininkas Kazimieras Pliateris sau matavosi ir tas žemes, kuriomis nuo seno naudojosi valstiečiai. 1864–1904 m. pro Stemples ėjo draudžiamos Lietuviškos spaudos kelias. 1905 m. Rusijoje vykstančios revoliucijos metu iš pareigų buvo pašalintas ir turėjo slapstytis Stemplių dvaro užvaizdas.
Nepriklausomybės metais Stemplių dvaro centras priklausė Jadvygai Čeckienei, iš kurios vėliau prelatas K. Šaulys dvarą nupirko giminaičiui Alminauskiui. Pagal žemės reformos įstatymą išdalyto dvaro vietoje įkurtas Drobulių kaimas. Šis vardas neprigijo – liko Stemplės. Tarpukaryje Stemplėse ant Ašvos upės kranto buvo vandens malūnas ir lentpjūvė. 1950–1960 m. – Stemplių apylinkės bei „Aušros“ kolūkio centras. Sovietmečiu pagrindiniame dvaro pastate buvo mokykla: 1949–1961 m. septynmetė, vėliau kurį laiką aštuonmetė, toliau pradinė, kuri nepriklausomybės laikais perkelta į Stemplių bažnyčios klebonijos pastatą; 2011 m., sumažėjus mokinių skaičiui, mokykla uždaryta.
Iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo daugelis Stemplių gyventojų dirbo „Švėkšnos“ tarybiniame ūkyje ir Stemplių girininkijoje.
2013 m. kaimo apylinkėse pradėtas gręžti antras naftos ir dujų žvalgybos telkinys.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.