Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kauno rajono savivaldybė » Karmėlavos seniūnija » Karmėlava (2020)      

Apie miestelį

Karmėlava – miestelis Kauno rajono savivaldybėje, kairiajame Neries krante, prie kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , 6 km į šiaurės rytus nuo šiaurinės Kauno ribos. Seniūnijos centras. Miestelio planas linijinis. Stovi medinė Karmėlavos Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1945 m.), yra Kauno oro uostas, Karmėlavos Balio Buračo gimnazija, biblioteka, paštas (LT-54085). Gimnazijos skvere stovi koplytstulpis (1997 m., autorius E. Banys), į vakarus nuo miestelio yra Karmėlavos kapinės (82 ha, pagrindinės Kauno miesto gyventojų kapinės, veikiančios nuo 1985 m.). Aptiktas Karmėlavos kapinynas, stūkso Karmėlavos piliakalnis.
== Etimologija ==
Tiksli Karmėlavos vardo kilmė neaiški, bet tikriausiai tai asmenvardinis vietovardis (plg. pavardes Karmelãvičius, Karmelẽvičius, Karmilãvičius, Karmalãvičius). Priesaga -ava yra slaviškos kilmės, bet tikriausiai susiformavusi vėliau nei šaknis. Istorikai mano, kad pastaroji galėjo kilti nuo pavardės Kurmis ar Kurmelis, bet nežinia, kodėl šaknyje pasikeitė raidė u į raidę a. Kitų teigimu, tai sudurtinis kuršių ir jotvingių vietovardis, reiškiantis kuršių kraštą, bet šakninio balsio kaita vistiek išlieka neaiški. Gali būti, kad šaknis karmėl- siejasi su karmelitais.
Liaudies etimologija mena legendą apie merginą, kuri labai patiko karaliui. Tas ją pakvietė į savo pilį ir žadėjo vesti, bet užuot laikęsis pažado, uždarė merginą pilies bokšte. Tada mergina verkė ir vis guodėsi – „Karalius melavo…“ „Karalius melavo…“
== Geografija ==
Nuo Karmėlavos piliakalnio atsiveria plati Neries slėnio panorama. Greta miestelio yra mažesnė gyvenvietė – Karmėlava II.
== Istorija ==
Tai viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Pirmieji Karmėlavos gyventojai atsirado akmens amžiuje, jų stovyklavietė buvo plačioje vėjo pustomoje smėlio atkalnėje, prie Rykštynės kaimo. Yra Karmėlavos kapinynas, XIV a. Karmėlavos piliakalnis. Karmėlavą 1387 m. įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. Vietovė, vadinama Kremilow, minima XIV a. pabaigos Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. 1529 m. minimas Karmėlavos miestelis ir Karmėlavos bažnyčia. 1549 m. Karmėlavos dvaras atiteko Barborai Radvilaitei. Kai kurie XVIII a. šaltiniai nurodo, kad apie 1600 m. ant Karmėlavos piliakalnio buvusi pilis, naudota kaip reprezentaciniai rūmai. Karmėlava pažymėta 1613 m. pirmajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemėlapyje. 1663 m. minima parapinė mokykla, atkurta 1777 m., minima ir 1804 m.
1792 m. kovo 17 d. paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas suteikė miesteliui Magdeburgo teises ir herbą. XIX a. Karmėlava buvo kaimas ir palivarkas Kauno apskrities Užusalių valsčiuje.
1918–1940 m. buvusiame Karmėlavos dvare veikė mergaičių ūkio ir namų ruošos mokykla. 1939 m. įkurta biblioteka. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos partizanai. 1945 m. ir 1948–1951 m. TSRS okupacinė valdžia ištrėmė 21 miestelio gyventoją. Ant piliakalnio TSRS kariuomenės karininkai pasistatė gyvenamąjį namą.
Sovietmečiu pastatyta universalinė parduotuvė, restoranas „Žibintas“. 1998 m. patvirtintas naujasis Karmėlavos herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.