Raguviškiai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 9 km į rytus nuo Kretingos, Minijos upės dešiniajame krante. Žalgirio seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Kelyje 2312 Kretinga–Raguviškiai–Budriai per Miniją nutiestas Raguviškių tiltas. Yra Kretingos M. Daujoto mokyklos pradinis skyrius, Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos filialas, Kretingos kultūros centro Raguviškių filialas.
== Istorija ==
Raguviškių apylinkėje gyvenama nuo seno. Kaimo žvyrduobėje buvo randama akmens kirvių, senovės žalvarinių dirbinių, Minijos slėnio terasoje aptikta geležinių ietigalių, žalvarinių apyrankių, antkaklių ir segių, datuojamų IX–XIII a. Kaimas turėjo dvejas kapines, vadinamas Marų kapeliais. Vienos stūksojo aukštumoje netoli kaimo kryžkelės (nukastos eksploatuojant žvyro karjerą), kitos tebėra Minijos slėnio terasoje į pietus nuo evangelikų liuteronų kapinių.
Rašytiniuose šaltiniuose Raguviškiai pirmą kartą paminėti 1694 m. Kaimas priklausė Kartenos, o nuo XIX a. – Mišučių dvarui. 1718 m. valstiečiai Zigmantas Kupčaitis, Zigmantas Pivoraitis ir siuvėjas Kristupas Kusaitis skundėsi Kartenos savininkui Kazimierui Jonui Sapiegai, kad dvaro administratorius T. Arbašauskas juos skriaudžia, ima neteisėtus mokesčius ir savavališkai baudžia piniginėmis baudomis.
1846 m. Kartenos parapijos Raguviškių kaime buvo 21 dūmas. XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje gyvenvietė smarkiai išaugo, tapo didžiausiu Kartenos valsčiaus kaimu. Jame gyveno vaistininkas Paulius Panceris, kurio sūnus Paulius (g. 1860 m.) 1883 m. įstojo į Dorpato (Tartu) universitetą studijuoti farmacijos, tačiau po metų buvo atleistas. Kaime gyveno kuprius Kaliuška, dares pypkes, smeigtukus. XIX a. pabaigoje Raguviškiai buvo kaimas Telšių apskrityje.
Carmečiu kaimo kryžkelėje stovėjo rusų pasienio sargybos užkardos būstinė. Ją pastatė Jokūbavo dvarininkas Konstantinas Parčevskis. Pastatas buvo medinis, vienaukštis, su gyvenamosiomis patalpomis ir arklide po vienu stogu. Jame gyveno užkardos vadas ir keli kavaleristai. Jie pasienio ruože tarp Jokūbavo ir Raguviškių gaudydavo kontrabandininkus, kuriems Raguviškių apylinkėje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vadovavo Vaišnoras, išgarsėjęs tuo, kad apie 1894 m. sugebėjo iš užsnūdusio pasienio sargybinio atimti šautuvą. Kontrabandininkai nešdavo ir draudžiamą lietuvišką spaudą. Ją Raguviškiuose platino ir vaikus gimtosios kalbos slapta mokė daraktorius Antanas Balsevičius. Po I pasaulinio karo Vincentas Parčevskis užkardos pastatą atidavė dvaro tarnautojui, kuris ten gyveno, o vėliau jį nugriovė.
1923 m. Raguviškiuose buvo 44 ūkiai, kurie 1927 m. išskaidyti į vienkiemius. Tarpukariu kaimas priskirtas prie Kretingos valsčiaus. Jame kūrėsi visuomeninės organizacijos, 1925 m. įsteigtas Raguviškių šaulių būrys, kuris 1930 m. persikėlė į Jokūbavą. Šauliai minėjo valstybines ir tautines šventes, rengė gegužines. Gegužinėms prie Minijos vietą jiems skirdavo Mišučių dvarininkas Vytautas Mongirdas ir jo sesuo, Notiškės dvarelio savininkė Šniukštienė. Aktyviai veikė „Jaunosios Lietuvos“ Raguviškių skyrius. Vadovaujami mokytojos S. Ragauskaitės, 1933 m. lapkričio 12 d. jaunalietuviai suruošė viešą vakarą, kuriame vaidino komediją „Kurčias žentas“.
Atėjus raudonajai armijai, į Vokietiją repatrijavo ūkininkė Lidija Lenkytė. 1940–1941 m. raudonarmiečiai priešais Raguviškius prie Minijos ėmėsi statyti betoninius karinius įtvirtinimus, kuriems žvyrą kasė iš kaimo žvyrduobės šalia senojo kelio Kretinga-Budriai. Įtvirtinimais jie nesuspėjo pasinaudoti. Frontui pasisukus į vakarus, prie Minijos, jau Raguviškių kaimo žemėje bandė ilgesniam laikui įsitvirtinti vokiečių kareiviai, iškasę ir išbetonavę apkasus. Sovietų armijai pavyko 1944 m. spalio 10 d. su 60 tankų pralaužti vokiečių pasipriešinimą ties tiltu per Miniją ir priversti juos trauktis.
1945–1951 m. iš kaimo ištremta 17 žmonių: Antano Keblio, Antano Miltakio, Klemenso Paukščio ir Julijos Žilienės šeimos. Likę gyventojai 1949 m. buvo suvaryti į Raguvos kolūkį, kuris vėliau, prijungus prie jo gretimus ūkius, pavadintas Švyturiu. Po vėliau vykdytų ūkių stambinimo, Raguviškiai buvo Minijos, po to – Kretingos sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, 1959–1963, 1977–1995 m. – Žalgirio apylinkės administracinis centras. 1954 m. atidaryta biblioteka, 1960 m. – felčerio-akušerio punktas, kultūros namai, pastatytas ūkio administracijos ir kultūros-buities pastatų kompleksas, vaikų darželis, parduotuvė. Iš Būdviečių į gyvenvietę perkelta Raguviškių pagrindinė mokykla.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Staškaviečiai (2019, Pakruojo rajono savivaldybė)
Pakapė (2012, Šiaulių rajono savivaldybė)
Rageliai (2013, Rokiškio rajono savivaldybė)
Pakruojis (2012, Pakruojo rajono savivaldybė)
Raščiūnai (2019, Ignalinos rajono savivaldybė)
Skėteriai (2017, Širvintų rajono savivaldybė)
Vijurkai (2017, Kelmės rajono savivaldybė)
Dauburaičiai (2024, Radviliškio rajono savivaldybė)
Skaistgiriai (2023, Šakių rajono savivaldybė)
Senieji Trakai (2012, Trakų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Panorama nuo Ukmergės teleradijo bokšto
Kuktiškių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Kazitiškis nuo priešgaisrinio bokšto
Vanaginės apylinkės nuo vandens bokšto
Jašiūnai nuo vandens bokšto
Panevežio centras nuo viešbučio stogo
Ceikiniai nuo vandens bokšto žiemą
Čiobiškio apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Panorama nuo Kartenos piliakalnio
Madžiūnų apylinkės nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
5222 (Sapiegiškės-Sužionys-Dirmeitai)
3509 (Viduklė-Gyliai-Šienlaukis)
168 (Klaipėda-Kretinga)
1433 (Kirdeikiai-Antalksnė-Šakarva)
4602 (Žarėnai-Varniai)
2711 (Reivyčiai-Leckava)
4911 (Vijeikiai-Biliakiemis-Kuktiškės)
4004 (Kuršėnai-Smilgiai-Aukštelkė)
4920 (Puodžiai-Šeduikiai-Jauniškiai)
4710 (Elektrėnai-Pastrėvys-Strėvininkai)