Senamiestis – centrinė ir istorinė Kėdainių miesto dalis. Urbanistikos paminklas. Dabartinis Kėdainių senamiestis užima 86 ha plotą. Urbanistikos paminklas. Nuo Reformacijos laikų išlikęs unikalus išplanavimas, gatvių ir aikščių tinklas, pastatai, archeologinis sluoksnis. Urbanistiniu požiūriu senamiestis yra ketvirtas Lietuvoje, išlaikęs savitą XVII–XVIII a. suformuotą vaizdą. Jame surastos XIV–XV a. medinės gyvenvietės (trečias atvejis po Vilniaus ir Kernavės, kai randamos medinių gyvenviečių liekanos). 1969 m. Kėdainių senamiestis paskelbtas respublikinės svarbos urbanistikos paminklu, taip pat archeologijos, architektūros ir istorijos paminklu.
== Istorija ==
XVII a. valdant įtakingiems didikams Radviloms, miestas buvo planuojamas ir tvarkomas Europos miestų pavyzdžiu. Tai buvo kultūrinis ir religinis protestantizmo centras – veikė kelios bažnyčios, gimnazija, spaustuvė, aktyvūs intelektualai. Kėdainiai tapo ypatingu urbanistiniu-ekonominiu reiškiniu, kadangi jame susiformavo 6 prekybinės aikštės (atskiruose konfesiniuose kvartaluose). XVII ir XVIII a. veikė 10–16 amatininkų cechų.
Mieste vyravo tolerantiška politika kitataučių ir kitatikių atžvilgiu – 6 religinės bendruomenės turėjo įvairių laisvių, privilegijų ir nuolaidų. Čia buvo ne tik katalikai, protestantai ir stačiatikiai, bet sugyveno ir žydai, vokiečiai, net škotai (didžiausia bendruomenė Baltijos jūros regione).
== Svarbiausi objektai ==
Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia
Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia
Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia
Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė
Kėdainių rotušė
Kėdainių senoji sinagoga
Kėdainių naujoji sinagoga
Kėdainių Smilgos g. sinagoga
Kėdainių Šviesioji gimnazija
Kėdainių krašto muziejus
Senamiesčio pėsčiųjų tiltas
Kėdainių Janinos Monkutės-Marks dailės galerija
Paminklas Jonušui Radvilai
Didžioji Rinka
Senoji Rinka
Knypavos Rinka
Kiti vertingi pastatai Didžiojoje, Senojoje, Vokiečių gatvėse.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Kašonys (2018, Prienų rajono savivaldybė)
Tetirvinai (2012, Pasvalio rajono savivaldybė)
Ožkiniai (2013, Švenčionių rajono savivaldybė)
Ūta (2017, Molėtų rajono savivaldybė)
Jasiškiai (2019, Biržų rajono savivaldybė)
Daukšiagirė (2018, Prienų rajono savivaldybė)
Laukminiškiai (2021, Kupiškio rajono savivaldybė)
Nerimdaičiai (2022, Telšių rajono savivaldybė)
Pivorai (2021, Ignalinos rajono savivaldybė)
Skardupiai (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Panočiai nuo vandens bokšto
Panorama į šiaurę nuo Dusetų kapinių
Raigardo slėnis
Girsteitiškis nuo vandens bokšto
Radeikiai nuo vandens bokšto
Karkažiškės apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Kirdeikiai nuo vandens bokšto
Vyžuonos nuo vandens bokšto
Salakas nuo vandens bokšto žiemą
Suviekas nuo vandens bokšto žiemą
Atsitiktiniai kelių turai
1705 (Mikutaičiai I-Vertimai)
143 (Jonava-Žasliai-Kloniniai Mijaugonys)
4609 (Janapolė-Pavandenė-Žiogė)
3403 (Šilėnai-Sidariai-Šiaulėnai)
3621 (Antanašė-Aleksandravėlė-Suviekas-Grumblinai)
1820 (Palomenė-Lomeniai)
3916 (Eišiškės-Tausiūnai-Dailidės)
4228 (Povilai-Minija)
1018 (Papilė–Draginiai–Žarėnai–Dauginčiai)
3508 (Viduklės g. st.-Plačiuva-Paupys)