Apie vietovę
Stirnių piliakalnis – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 24147; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1152) Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Stirnių, Lentvario seniūnija, Neries regioninis parkas. Pasiekiamas iš autostrados A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda Moluvėnuose pasukus į dešinę šiaurės kryptimi Stirnių keliu, yra už Stirnių „Aušveitos“ sanatorijos šiaurės vakarų galo, kairėje pietvakariuose, miške, Rykantų girininkijos (Trakų miškų urėdija) 70 kvartalo šiaurės vakarų pakraštyje.
== Piliakalnis ==
Piliakalnis įrengtas Neries aukštutinės terasos kyšulio šiaurinėje dalyje, Saidės dešiniajame krante. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, orientuota pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, kiek iškilusiu viduriu, 75x27 m dydžio. Šiaurės vakarų aikštelės gale supiltas 19 m ilgio, 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas, kurio išorinis 1-2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 5 m pločio, 0,2 m gylio griovį. Už jo supiltas antras 10 m ilgio, 0,2 m aukščio, 3 m pločio pylimas, kurio išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į antrą 2 m pločio, 0,2 m gylio griovį. Šiaurinis šlaitas viršutinėje 2 m aukščio dalyje pastatintas. Jame 2 m žemiau aikštelės yra 3,5 m pločio terasa, galuose virstanti grioviu ir antruoju pylimu. Pietrytinėje aikštelės dalyje supiltas 23 m ilgio, 1,2 m aukščio, 8 m pločio pylimas, kurio išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 30 m ilgio, 2 m pločio terasą (užlygintas griovys), už kurio supiltas antras 5 m pločio, 0,2 m aukščio pylimas. Jame matyti iki 1,2 m skersmens akmenų. Už šio pylimo buvęs antras visiškai užlygintas griovys, ir supiltas trečias 16 m ilgio, 0,5 m aukščio, 6 m pločio pylimas, kurio 1 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į trečią 10 m ilgio, 0,2 m gylio, 2 m pločio griovį, už kurio supiltas ketvirtas 7 m ilgio, 0,3 m aukščio, 3 m pločio pylimas 0,3 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, iki 24 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų. Jis apaugęs smarkiai praretintais medžiais.
== Tyrimai ==
1995 m. gamtininkas Ričardas Kazlauskas, besigydydamas greta esančioje sanatorijoje (Stirnių reabilitacijos centre), pastebėjo įdomų akmenį, kurį jis spėjo buvus aukuro akmeniu. Ieškodamas vietos, kur galėjo gyventi čia aukoję žmonės, jis aptiko piliakalnį. Archeologai, ištyrę akmens aplinką, neaptiko šventvietės žymių. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 52000 m².
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.
Atsitiktiniai vietovių turai
Tautkaičiai (2019, Marijampolės savivaldybė)
Rimšėnai (2020, Ignalinos rajono savivaldybė)
Šeštokai (2012, Lazdijų rajono savivaldybė)
Murališkiai (2024, Molėtų rajono savivaldybė)
Balčiai (2012, Šilutės rajono savivaldybė)
Didžioji Kuosinė (2021, Vilniaus rajono savivaldybė)
Bliūdsukiai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Juozapavas (2022, Telšių rajono savivaldybė)
Tytuvėnų GS (2017, Kelmės rajono savivaldybė)
Gumbakiai (2013, Akmenės rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai kelių turai
5305 (Zarasai-Mukuliai-Vencavai-Antalieptė)
3209 (Rietavas-Žadvainiai-Judrėnai)
2128 (Noreišiai-Gaugariai-Laikšės)
3620 (Juodupė-Aleknos-*Aknystė)
2921 (Aleknaičiai-Vilūnaičiai-Juknaičiai)
1423 (Aza-Vaišniūnai-Ginučiai-Kirdeikiai)
3711 (Stripiniai-Gėsalai-*Viršilai)
4265 (Vainutas-Žalpiai)
127 (Babriškės-Varėna-Eišiškės)
4240 (Pagėgiai-Pavilkiai-Dinkiai)