Apie vietovę
Rokantiškių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis (naujai išaiškinamųjų sąraše Nr. 975, unikalus objekto MC kodas 17323; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A10K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 17324) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, Naujosios Vilnios seniūnija.
== Piliakalnis ==
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje esančioje atskiroje kalvoje, Murlės kairiajame krante. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 28x25 m dydžio, iki 1 m iškiliu viduriu. Aikštelę šlaituose, 4 m žemiau juosia 3,5 m pločio į išorę nuolaidėjanti terasa. Šiaurės vakarų ir rytiniame šlaite, 6 m žemiau pirmosios terasos yra antra 1-2 m pločio terasa, 8 m žemiau kurios, 6 m aukščiau papėdės, šiauriniame šlaite yra trečia 3 m pločio terasa. Pietvakariniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra 20 m ilgio, 6 m pločio, 0,2 m gylio griovys, kurio pietvakarių pakraštyje supiltas 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, iki 30 m aukščio, pietvakarių šlaitas 5-6 m aukščio, viršutinėje dalyje dirbtinai pastatintas.
Aikštelę apardė jos pakraščiuose iškasti apkasai, terasą pietvakarių šlaite – duobės. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę tankiais lapuočiais.
Šiaurės rytų piliakalnio papėdėje, 0,7 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1993 m. Iki 1 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos ir žiestos keramikos. Apie 1 km į pietvakarius buvo X a. – XI a. pilkapiai, tyrinėti 1852–1853 m. ir 1925 m., vėliau sunaikinti. 800 m į šiaurės vakarus yra XVI a. – XVII a. Rokantiškių piliavietė.
== Tyrimai ==
1955 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. 1993 m. Kęstutis Katalynas aikštelės pietvakarinėje dalyje ištyrė 2 m² dydžio šurfą, rado iki 45 cm storio kultūrinį sluoksnį, lipdyto puodo šukę. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 47000 m².
Pastaba: Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
== Literatūra ==
Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašas
LR KPI 1995 01 31 raštas Nr. 01-7-127
Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 340–341.
Bronius Dakanis. 1994. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 1. p. 57 (Nr. 60)
Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 248 (Nr. 71).
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.
Atsitiktiniai vietovių turai
Lybiškiai (2012, Jurbarko rajono savivaldybė)
Vašuokėnai (2021, Anykščių rajono savivaldybė)
Vaišvilai (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Šilagalys (2017, Panevėžio rajono savivaldybė)
Padvariškės (2021, Vilniaus rajono savivaldybė)
Augustavas (2021, Švenčionių rajono savivaldybė)
Piliakalniai (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Pagiriai (2017, Anykščių rajono savivaldybė)
Vileikiškiai (2012, Širvintų rajono savivaldybė)
Labrenciškė (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Atsitiktiniai kelių turai
1204 (Kavarskas–Taujėnai–Vadokliai–Ramygala)
4415 (Pabradė-Meškerinė)
4302 (Paširvintys-Juodiškiai-Giedraičiai)
215 (Bubiai-Ramučiai)
4013 (Gruzdžiai-Taurakiai-Meškuičiai)
1310 (Nemunėlio Radviliškis-Pučiakalnė-Juozeliškiai)
3911 (Šalčininkėliai-Stasylos-Čiužiakampis)
2918 (Laipuškiai-Gačioniai-Smilgiai)
3020 (Miežiškiai-Taruškos)
4214 (Šeriai-Kantariškiai-Šilininkai)