Lietuvos panoramos » Utenos rajono savivaldybė » Panorama nuo Pakalnių piliakalnio (2015) (Aurimas) (Parsisiųsti)

Apie vietovę
Pakalnių piliakalnis su gyvenviete (arba Švedų baterija) – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 3593; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1316; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A955KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24070) Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Pakalnių, Leliūnų seniūnija. Pasiekiamas keliu Pakalniai–Leliūnai pavažiavus 800 m, yra dešinėje rytuose, pietvakarinėje Vidinksto ežero pakrantėje.
1918 m. kaimo jaunuoliai ant piliakalnio viršūnės buvo užtempę ąžuolinį 18 metrų aukščio kryžių su įrašu „Dieve, gink Lietuvą“. Prasidėjus atgimimui, kryžius atstatytas (autoriai – broliai Juškos), po dešimties metų nulūžo, bet jo vietoje pastatytas mažesnis (autorius – tautodailininkas P. Kaziūnas).
== Piliakalnis ==
Piliakalnis įrengtas atskiroje masyvioje kalvoje, Vidinksto ežero pietvakariniame krante. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 48x41 m dydžio, 2 m žemesne pietine dalimi. Jos pakraščiuose supiltas 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Šlaitai 3 m žemiau aikštelės pastatinti. Juose 2-4 m žemiau aikštelės buvo iškastas 8 m pločio, 0,8 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,2 m aukščio, 8 m pločio pylimas, kuris geriausiai išliko vakarų ir šiaurės pusėse (kitur tėra terasa). Vakarinėje pusėje už pylimo iškastas antras 2 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas antras 0,3 m aukščio, 2,5 m pločio pylimas. Už jo yra trečias 2 m pločio, 0,2 m gylio griovys, trečias 0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas, ketvirtas 4 m pločio, 0,2 m gylio griovys, ketvirtas 0,2 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 25 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, aikštelėje stovi 1918 m. pastatytas kryžius (nugriautas 1963 m., atstatytas 1989 m., nugriuvo 1998 m., antrą kartą atstatytas 1999 m.), yra 4 partizanų kapai. Aikštelė ir rytinis šlaitas dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs medžiais, kelios eglės auga ir aikštelės pakraščiuose. Pietvakariniame šlaite buvę medžiai iškirsti.
== Tyrimai ==
1836 m. aikštelės pakraščius kasinėjo Pranciškus Vilčinskis, rado trikampę geležį su įrašais, smulkių monetų, žalvarinius žąslus.
1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
1989 m. Gintautas Zabiela aikštelės centrinėje dalyje, atstatomo kryžiaus vietoje ištyrė 16 m² dydžio plotą, aptiko iki 35 cm storio kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, židiniu, brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, gyvulių kaulų.
1991 m. piliakalnio pietinėje ir rytinėje papėdėse platinamo kelio vietoje Lietuvos istorijos institutas (vad. G. Zabiela) iškasė 20 šurfų (bendras plotas 15 m²), po 30–105 cm storio nuo šlaitų užslinkusiais sluoksniais rado papėdės gyvenvietės kultūrinį sluoksnį. Pietinės piliakalnio papėdėje gyvenvietė užima apie 250x30 m dydžio plotą, esantį aukštumėlėje tarp piliakalnio ir šlapių pievų.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 10 ha. Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 3016000 m².
Pastaba: Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.